Pedagoginės situacijos supratimas ir apibrėžimas dažniausiai priklauso nuo to, kaip konkretus mokslininkas suvokia ir apibrėžia ugdymą. Tie, kuriems ugdymas yra nuolat besikeičianti pedagoginių situacijų grandinė, teigia, kad pedagogine situacija gali būti vadinama bet kokia ugdymo procese susidariusi aplinkybių visuma. Neretai pedagoginė situacija dar sinonimiškai vadinama ugdymo (ar ugdomąja), auklėjamaja, mokymosi situacija. Literatūroje teigiama, kad pedagoginė situacija yra sąveika, susidaranti konkrečioje fizinėje mokymosi aplinkoje, dalyvaujant mokytojui ir mokiniui, naudojant mokymo turinį ir mokymo priemones. Kiekvienoje situacijoje yra atliekami vienokie ar kitokie ugdymo veiksmai, o jų rezultatas – besikeičiančios pedagoginės situacijos veikėjų – mokytojo ir mokinio – asmenybės. Mokslininkų teigimu, pedagoginės situacijos (priklausomai nuo pasirinktų klasifikavimo kriterijų) gali būti paprastos arba sudėtingos (net konfliktinės); trumpos arba ilgos; informacijos perdavimo, vadovavimo, bendros veiklos, konsultavimo arba ekspertavimo; abipusio palengvėjimo, abipusio pasunkėjimo, vienpusio palengvėjimo, vienpusio pasunkėjimo arba nepriklausomumo.

Kaip pedagoginėje situacijoje gali veikti SMP? Pirmiausia turime pamatyti SMP kaip vieną iš tokios situacijos komponentų, kurio poveikis yra sisteminio pobūdžio, tai yra, susijęs su kitais komponentais. Vienoks poveikis bus, jei SMP naudosime klasėje, esant mokytojo ir mokinio face-to-face bendravimui, greta neskaitmeninio turinio, kitoks – jei ugdymo aplinka bus skaitmeninė (SUA), mokytojas ir mokinys bendraus virtualiai, ir visas mokymo turinys bus taip pat skaitmeninis.

Priklausomai nuo pedagoginės situacijos, SMP gali būti naudojama įvairiais tikslais: bendrinti mokomąjį turinį, modeliuoti situaciją virtualioje aplinkoje, skatinti dalyvavimą, komunikuoti ir bendradarbiauti, tiesiogiai mokyti, pagelbėti, motyvuoti ir t.t. Ypač šiuo požiūriu tinka vadinamoji situacinio mokymo metodika, kuri, anot Jean Lave ir Etienne Wenger, yra labiau pedagoginė strategija, o ne ugdymo forma. Situacinio mokymo požiūriu SMP ir SUA yra patrauklios savo galimybėmis ugdymo tikslais imituoti realias situacijas ir modeliuoti skirtingus vaidmenis šiose situacijose. Virtualioje erdvėje galime išbandyti daugybę dalykų be žalos sau, kitiems ar aplinkai. Tarkime, tokiu būdu lėktuvų pilotai mokomi reaguoti į krizines situacijas, susijusias, pavyzdžiui, su įrangos gedimu.

Aptardami konkrečias mokykloje kylančias pedagogines situacijas, privalome matyti, kad aptarimai ir patarimai yra labai sąlyginiai. Numatyti ir aprašyti pedagogines situacijas, kurias mokytojai patiria vos ne kasdien, sudėtinga ar netgi neatsakinga. Pedagogines situacijas numatyti ir prognozuoti sunku, nes jos visos unikalios ir dažnai nepakartojamos. Kas nutiko vienam mokytojui, nebūtinai nutiks kitam. Kokia bus konkreti pedagoginė situacija, iš anksto nežino nė vienas mokytojas. Be to, kiekviena pedagoginė situacija turi savo nepakartojamą, originalią ir nestandartinę istoriją. Atrodo, kad receptų čia dalinti negalima – kas padėjo vienam mokytojui susidoroti su susidariusia situacija, nebūtinai tiks ir padės kitam. Sėkmingas pedagoginių situacijų sprendimas dažniausiai priklauso nuo mokytojo patyrimo, profesionalumo, jo asmeninių charakterio savybių, temperamento, taip pat nuo mokinių ir kitų minėtų komponentų. Anot profesoriaus Kęstučio Pukelio, kaip tik dėl to „… kiekviena būsima mokytojo veikla turi būti apmąstyta teoriniu lygmeniu. Šis apmąstymas turi apimti ne tik tai, kas buvo, yra dabar, bet ir tai, kas bus po to, kai bus atliktas pedagoginis veiksmas – kaip pasikeis pedagoginė situacija, kaip jie toliau įtakos ugdymo darbą, ir ko galima tikėtis iš šių pokyčių ateityje. Todėl praktiniai mokytojo veiksmai yra sudėtingo teorinio apmąstymo rezultatas, o ugdymas yra nuolatinis pedagoginių situacijų aiškinimasis, apmąstymas, veikimas ir pedagoginių veiksmų koregavimas…“.

Puikiai suprasdami, kad nuo visų ligų gydo tik vienas vaistas – placebas, visgi paanalizuokime kelias konkrečias pedagogines situacijas SMP pritaikomumo požiūriu. Čia pateiktos situacijos yra lyg ir apibendrinimas kelių rūšių situacijų, kurios dažniausiai viena ar kita forma pasireiškia kasdieniame chemijos mokytojo darbe. Ir tai nereiškia, kad pasiūlyti sprendimo būdai tikrai padės. Tai tiesiog tik rekomendacijos. Be abejonės, kitų dalykų mokytojų darbe bus ir kitokio pobūdžio situacijų.

Akivaizdu, kad tokios situacijos nebus galima išspręsti per vieną pamoką. Šiuo atveju mokytojas neturėtų griežtai laikytis numatyto trumpalaikio arba ilgalaikio pamokų plano. Reikia laisvai interpretuoti ir neprisirišti prie teorinių, nuobodžių tiesų dėstymo ar uždavinių sprendimų. Tokiai mokinių grupei reikėtų atskiro pamokų plano. Pradėti galima būtų nuo paprasto pokalbio apie kosmetiką, grožio procedūras, kvepalus. Svarbu su mokinėmis užmegsti artimesnį kontaktą, parodyti, kad ir mokytojai nesvetimi tie dalykai, kurie įdomūs mokinėms. Pokalbio metu natūraliai iškyla klausimai, iš kokių medžiagų gaminama kosmetika – natūralių ar dirbtinių, kurios iš jų „sveikesnės“, kodėl medžiagos kvepia. Dabar jau galima pademonstruoti SMP chemijai MO Aldehidai. Sandara ir savybės motyvacinį įvadą apie kvepalus. Toliau galima kalbėti apie aldehidus kaip organinių junginių klasę, susijusią su mus supančiais kvapais, pademonstruoti, kaip aldehidų sandara susijusi su medžiagos kvapu. Nereikėtų tuojau po tokio įvado „pulti“ aiškinti cheminių aldehidų savybių ar bijoti, kad mokinės nieko nežino apie kitas organinių junginių klases, jų nomenklatūrą, sandarą ir savybes. Jei mokines pavyko nors šiek tiek sudominti, galima sakyti, kad pamokos tikslas, įgyvendinus vienintelį pamokos uždavinį, yra pasiektas.

Kito pokalbio metu galima būtų paklausti mokinių, ar dažnai jos žiūri į veidrodį. Akivaizdu, kad atsakymas bus „taip“, arba klausimas bus sutiktas su sarkazmu ar pasišaipymu. Bet pretekstas kalbėti apie veidrodžius jau yra – tai vėl tie patys aldehidai. Be dar vieno motyvacinio (MO „Aldehidai. Sandara ir savybės“) įvado apie veidrodžius, jau galima būtų parodyti ir sidabrinio veidrodžio reakciją – filmuotą bandymą ar realiai jį atlikti.

Galima kalbėti apie kitas naudojamas kosmetikoje medžiagas – kremus (kokie riebalai naudojami, iš kur ir kaip jie gaunami ir t.t., MO Riebalai – glicerolio ir karboksirūgščių esteriai, Riebalai), prausiklius (MO Muilai – riebalų rūgščių ir šarminių metalų druskos) ir t.t.

Tolesnėse pamokose pasirenkant pamokos temą ir pradedant pamoką, visada reiktų pagalvoti apie tą „kabliuką“, kuris „užkabintų“ mokinių dėmesį. Jis turi būti susijęs su tuo, kas mokinėms aktualu ir jas domina. Ir tik po kiek laiko, pajutus, kad situacija valdoma, galima pamažu pradėti mokyti(s) nomenklatūros, izomerijos, medžiagų cheminių savybių ir t.t. SMP chemijai MO rinkinys tikrai padės palaikyti motyvaciją mokytis, jei rodysite motyvacinius įvadus, demonstruosite nufilmuotus bandymus, leisit mokinėms atlikti bandymus virtualiose laboratorijose ar išspręsti lengvesnes užduotis.

Šiuo atveju mokytojui gali padėti SMP chemijai MO rinkiniai, kuriose gausu filmuotų bandymų, virtualių laboratorijų. Pradėti reikėtų būtent nuo virtualių laboratorijų. Galima mokiniui pasiūlyti išmėginti virtualias laboratorijas, kuriose niekas nesprogs ir neužsidegs, jei jis ir suklystų. Tai jis gali daryti namuose, savo kompiuteriu, planšete, mobiliuoju telefonu ar IT klasėje. Labai svarbu su mokiniu pasikalbėti apie saugaus darbo laboratorijoje taisykles, parodyti MO rinkiniuose prie filmuotų demonstracinių bandymų rodomas apsaugos priemones, kartu su mokiniu peržiūrėti filmuotus demonstracinius bandymus, juos pakomentuoti ir aptarti.

Nereikėtų mokinio „spausti“ atlikti praktikos darbus. Kai mokytojas pajus, kad baimė traukiasi, galės pasiūlyti mokiniui stebėti, kaip dirba bendraklasiai. Iš pradžių mokinys tai galėtų daryti iš jam atrodančio saugaus atstumo (galbūt ir iš tolimiausio laboratorijos kampo). Vėliau mokinys jau galėtų dalyvauti grupės darbe (praktikos darbai atliekami grupelėse po 2–3 mokinius) kartu su pakankamai praktinių įgūdžių turinčiais mokiniais.

Į mokinio baimes reikėtų atsižvelgti ir vertinant jo žinias bei gebėjimus. Pradžioje reikėtų jam skirti užduotis ir vertinti žinias bei gebėjimus, susijusius tik su teoriniais klausimais. Vėliau – atsižvelgti į pažangą, kaip jam sekasi nugalėti baimę.

Ši situacija sprendžiama per ilgesnį laiką. Nerealu tikėtis pažangos po vieno pokalbio ar vienkartinio darbo virtualioje laboratorijoje.

Toks elgesys kelia rimtų saugumo problemų, dezorganizuoja darbą pamokoje, nes ir kiti mokiniai užsikrečia „virusu“ viską daryti bet kaip, pažiūrėti kas gausis, jei visas medžiagas sumaišys iš karto ir t.t.

Šiuo atveju mokytojas pirmiausia turėtų individualiai padirbėti su šia mokinių grupele ar su kiekvienu atskirai. Pirmiausia tai būtų griežtas pokalbis supažindinant su saugaus darbo laboratorijoje taisyklėmis ir pasekmėmis, kai jų nesilaikoma. Reikėtų parodyti cheminius indus, aptarti jų paskirtį. Galima pakviesti mokinius į patalpą prie chemijos kabineto, kuriame laikomos medžiagos ir reagentai, atkreipti dėmesį, kad visi indai yra su etikėtėmis, kuriose nurodyti pavadinimai ir įspėjamieji ženklai. Aptarti atvejus, pvz., kai susimaišius cheminėms medžiagoms kyla sunkiai gesinami gaisrai, išsiskiria nuodingos medžiagos ir pan. Būtina pateikti ir buitinių pavyzdžių, kai nesilaikant saugos taisyklių ir namuose galima sukelti gaisrą, apsinuodyti ar kitaip pakenkti sau ir aplinkiniams. Mokiniams siūloma peržiūrėti informaciją apie saugų darbą laboratorijoje, keletą filmuotų demonstracinių bandymų, kuriose medžiagos sprogsta, dega, ar išsiskiria nuodingi junginiai (SMP chemijai MO rinkiniai Sočiųjų angliavandenilių (alkanų) homologinė eilė, Nesočiųjų angliavandenilių (alkinų) savybės ir gavimas ir kt.). Po to mokiniams pasiūloma padirbėti virtualiose laboratorijoje (SMP chemijai MO rinkiniai) griežtai laikantis duotų nuorodų. Pirmąjį darbą virtualioje laboratorijoje mokiniai turėtų atlikti stebimi mokytojo. Vėliau jie tai gali daryti namuose, savo kompiuteriu, planšete, mobiliuoju telefonu ar IT klasėje. Jei mokytojas pastebi, kad mokiniai pradeda suprasti savo elgesio pasekmes, galima leisti jiems dalyvauti praktikos darbuose, bet jie turėtų būti paskirti dirbti grupelėse, kuriose kiti mokiniai turi pakankamus praktinio darbo įgūdžius ir praktikos darbo metu elgiasi atsakingai.