Aukštesnysis lygis
Mokiniai atlieka tą patį, ką ir pagrindinio lygmens mokiniai, tik papildomai surašo žemėlapyje ATR padalijimų metus.
1
Motyvuojantis įvadas
Kadangi pamoka skirta ne naujos medžiagos perteikimui, o žinių gilinimui, įtvirtinimui ir kartojimui, sudominimui ir motyvacijos skatinimui, pamokos pradžioje galima parodyti nuotraukas (iliustracijas), kuriose pavaizduota Stanislovo Augusto Poniatovskio kardas bei sostas, ir paklausti mokinių, ar jie yra girdėję pasakojimų (legendų), susietų su šiais daiktais.
Išklausius mokinių atsakymus, parodyti filmuotą medžiagą iš SMP MO „Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas“ ir trumpai padiskutuoti su mokiniais, kodėl ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis sulaužė kardą, taręs: ,,Nėra valstybės, nereikia ir kardo…“.
Užduotis
Po motyvuojančio įvado mokytojas paprašo mokinių atlikti šias veiklas:
Pakartoti ATR silpnėjimo ir žlugimo priežastis
Mokiniai peržiūri SMP MO „Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas“ kadrą ir vadovėlyje „Laikas“ 34 puslapyje pavaizduotą schemą. Mokytojas paprašo surašyti ATR silpnėjimo ir žlugimo priežastis. Pagrindinio ir aukštesnio mokymosi pasiekimų lygmens mokiniai dar jas suskirsto į vidines ir išorines, kurdami schemą arba pildydami lentelę ,,Vidinės ir išorinės ATR silpnėjimo ir žlugimo priežastys“.
ATR padalijimai
Mokytojas kiekvienam mokiniui pateikia kontūrinį žemėlapį „ATR padalijimai“ ir paprašo atlikti užduotis.
Pagrindinis lygis
Mokiniai turi surašyti kaimyninių valstybių, kurios dalijosi ATR, pavadinimus ir nuspalvinti teritorijas, kurias ATR prarado per I, II ir III padalijimus.
Patenkinamas lygis
Mokinių prašoma kontūriniame žemėlapyje užrašyti Abiejų Tautų Respublikos pavadinimą ir surašyti kaimyninių valstybių, kurios dalijosi ATR, pavadinimus.
Atsakymams patikrinti panaudojami SMP MO „Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas“, 2, 10 ir 13 kadrai bei Gintaro Kaselio knygos „Atpažinkime žemėlapius“ 6 temos „Abiejų Tautų Respublikos padalijimai“ medžiaga.
Istorijos šaltinių nagrinėjimas
Aukštesnysis lygis
Mokiniams pateikiama filmuota medžiaga „I-ojo ATR padalijimo vertinimas“, ją peržiūrėję turi paaiškinti, kodėl filmuotos medžiagos autorius primena, kad istorija laikoma gyvenimo mokytoja. Taip pat mokytojas paprašo mokinių pabandyti pateikti pavyzdžių, ko šiandienos pasaulio politikai galėtų pasimokyti iš Apšvietos epochos ir ATR silpnėjimo ir žlugimo istorijos.
Pagrindinis lygis
Mokiniams pateikiama filmuota medžiaga „I-ojo ATR padalijimo vertinimas“, ją peržiūrėję turi atsakyti, kaip Europos politikai vertino I ATR padalijimą ir paaiškinti tokio vertinimo priežastį.
Patenkinamas lygis
Mokinių prašoma perskaityti vadovėlyje 37 puslapyje 13 skaičiumi pažymėtą šaltinį „ATR I padalijimas“ ir išskirti ATR I padalijimo padarinius.
Pateikiama pilietiškumo istorija
Mokiniai peržiūri vadovėlyje 37 puslapyje 12 skaičiumi pažymėtą iliustraciją „Tadas Reitanas“ ir SMP MO „Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas“ 3, 4, 5 kadrus (filmuota medžiaga) ir mokytojas paprašo:
Aukštesnysis lygis
Įvertinti Tado Reitano poelgį Varšuvos seime. Panaudojamas diskusijos metodas.
Pagrindinis lygis
Atsakyti į klausimą „Ar galima Tado Reitano poelgį Varšuvos Seime laikyti pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdžiu?“
Patenkinamas lygis
Pakomentuoti vaizdo medžiagą.
Nustatyti Apšvietos idėjų poveikio Lietuvos visuomenei ryšį
Mokiniai savarankiškai išsprendžia interaktyvų testą „Įsivertink“. Mokinių atsakymus vertina SMP programa. Po to pateikiamas SMP MO „Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas“ 8 kadras, kuriame išdėstytos Ketverių metų seimo reformos ir pateikta iliustracija apie 1791 metų gegužės 3-oios konstituciją.
Aukštesnysis lygis
Mokytojas paprašo pateikti Apšvietos idėjų poveikio pavyzdžių šiandienos demokratinėse valstybėse.
Pagrindinis lygis
Mokiniai paaiškina, kodėl Ketverių metų seimo reformos buvo nesėkmingos.
Patenkinamas lygis
Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis ir SMP MO kadru, dirbdami porose surašo Apšvietos poveikio ATR pavyzdžius.
Savarankiško darbo užduotys
Siekiant įtvirtinti ir pakartoti įgytas istorijos žinias bei geriau ugdyti istorijos dalykui reikalingus gebėjimus, be pamokoje atliktų užduočių, galima atlikti SMP MO kompleksines, interaktyvias, įsivertinimui skirtas užduotis. Atsakymus vertina programa. Užduočių lapuose esančios užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą. Jas atlikus, atsakymus galima pasitikrinti su mokytoju kitos pamokos pradžioje.
Papildomai savarankiškam aukštesniojo mokymosi pasiekimų lygio mokinių darbui galima naudoti internetinę sistemą „Egzaminatorius.lt“ (informacijos apie naudojimąsi ja galima rasti pagal šioje nuorodoje).
Ten užduotys taip pat sudėtos pagal skirtingus sudėtingumo lygius, ir atsakymus vertina programa. Pagrindinio mokymosi lygio mokiniai gali pasinaudoti MIKO knygos „Mūsų istorija. Naujieji laikai“ I dalies 10 temos „XVIII a. ATR. Valstybės žlugimas“ konspektais ir interaktyviu testu „Įsivertink“.
Komentaras
Po žinių įtvirtinimo ir kartojimo pamokos rekomenduojamas kontrolinis darbas.
Namų darbai
Namų darbams skiriant interaktyvių užduočių testą, klausimus mokiniams galima paskirstyti tokia tvarka:
Pasiekimų ir pažangos vertinimas. Refleksija ir įsivertinimas
Mokinių veikla per pamoką ir namų darbai bus vertinami formuojamuoju ir kaupiamuoju vertinimu.
Pamokos apibendrinimo ir refleksijos metu mokiniai užpildo mokymosi pasiekimų ir mokymosi pažangos įsivertinimo lentelę, kurią rekomenduojama įsidėti į kiekvieno mokinio turimą vertinimo aplanką, turintį teigiamą poveikį mokymosi motyvacijai stiprinti. Aptaręs su mokiniu lentelėje apibrauktus mokinio atsakymus, mokytojas įsivertinimo lentelę ir vertinimo aplanką gali panaudoti kalbėdamas su mokinio tėvais apie jų vaiko mokymosi rezultatus ir (ne)daromą mokymosi pažangą.
Lentelė „Mokymosi pasiekimų ir pažangos fiksavimas“
Apibendrinimas
Apibendrinimui mokytojas paprašo kiekvieno mokinio sėdėjimo eilės tvarka pasakyti po vieną mintį, ką mokinys per šią pamoką sužinojo ar išmoko. Po to mokytojas paprašo parašyti 1–3 su šia tema susietas ir paties mokinio suformuluotas išvadas. Mokytojas su mokiniais aptaria per pamoką atliktas veiklas, sužino, kokios užduotys (veiklos) mokiniams geriausiai sekėsi ir kokių gebėjimų ugdymą reikės tobulinti. Mokiniai užpildo lentelę „Mokymosi pasiekimų ir pažangos fiksavimas“.
