Didaktinės nuostatos
Ruošdamiesi šiai pamokai, mokiniai turi įgiję žinių apie ATR Saksų laikais, Apšvietos idėjas ir jų sklaidą Lietuvoje, ATR nuosmukį ir Ketverių metų seimo reformas, apie svetimų valstybių kišimąsi ir ATR padalijimus. Šioje pamokoje mokiniai pakartos ir pagilins savo žinias apie XVIII a. Abiejų Tautų Respubliką. Ugdysis ne tik bendruosius, bet ir dalykinius gebėjimus, numatytus pagal ugdomąsias veiklos sritis: istorinės raidos suvokimą (nustatys ATR padalijimų priežastis ir paaiškins jų pasekmes, apibūdins Ketverių metų seimo reformas, įvertins Stanislovo Augusto Poniatovskio vaidmenį), orientavimąsi istoriniame laike ir erdvėje (chronologine tvarka išdėstys svarbiausius XVIII a. ATR įvykius, žinos ATR padalijimų ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos imperijos datas, žemėlapyje parodys (pažymės) vietas, kuriose vyko nagrinėjamų šalių įvykiai, reiškiniai, parodys teritorinius pokyčius po I, II, III ATR padalijimų), istorijos tyrimą ir interpretavimą (rinks informaciją iš istorijos šaltinių, pateiktų SMP, ir ja remdamiesi konstruos istorinį aiškinimą, atliks mokytojo pateiktas užduotis, mokysis kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas), istorinio supratimo raišką (remdamiesi įgytomis istorijos žiniomis, perteiks savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuos, pavyzdžiui, nustatys ir paaiškins Apšvietos idėjų poveikio Lietuvos visuomenei ryšį, bandymų reformuoti ATR nesėkmes, gebės daryti išvadas ir apibendrinimus, tinkamai vartos istorijos sąvokas, įvertins to meto įvykių pasekmes tolesnei Lietuvos istorijos raidai).
Priemonės
- Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Andželika Laužikienė, Robertas Ramanauskas, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė. Laikas. Istorijos vadovėlis 9 klasei. I dalis. – Briedis, 2006.
- Kontūrinis žemėlapis „ATR padalijimai“.
- Gintaras Kaselis. Atpažinkime žemėlapius. – Alma litera, 2004.
Taikomi metodai
- Abipusio mokymo metodas;
- diskusija;
- skaitmeninių mokymo priemonių ir vadovėlio bei kt. mokymo priemonių naudojimas;
- darbas porose ir savarankiškas darbas atliekant mokytojo pateiktas praktines užduotis.
Motyvacijos įrankiai
Kadangi pamoka skirta ne naujos medžiagos perteikimui, o žinių gilinimui, įtvirtinimui ir kartojimui, sudominimui ir motyvacijos skatinimui, pamokos pradžioje galima parodyti nuotraukas (iliustracijas), kuriose pavaizduota Stanislovo Augusto Poniatovskio kardas bei sostas, ir paklausti mokinių, ar jie yra girdėję pasakojimų (legendų), susietų su šiais daiktais.
Integracinės galimybės
Dorinis ugdymas
Su doriniu ugdymu 9-osios klasės temose apie demokratinę visuomenę ir socialinius santykius, siekiant bendro siekio ugdyti atsakingą tautos ir pilietinės visuomenės narį, gebantį savo veiksmus grįsti visuomeniniu nuovokumu ir dorinėmis nuostatomis.
Lietuvių kalba
Su gimtąja kalba, siekiant rūpintis žodine ir rašytine asmens raiška. Diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinėjant, interpretuojant ar kuriant tekstus, turėtų būti kryptingai ugdoma kalbinė asmens kultūra. Istoriją ir gimtąją kalbą sieja ir politinis, socialinis bei kultūrinis literatūros tekstų kontekstas. Nagrinėjant klasicizmo literatūros pavyzdžius, galima integracija su K. Donelaičio kūrybos analize per lietuvių kalbos pamokas.
Meninis ugdymas
Nagrinėjant klasicizmo epochą, galima integracija su meniniu ugdymu (dailės pamokose), nagrinėjant dailės reiškinių pažinimą socialinėje kultūrinėje aplinkoje, kuomet aptariama praeities stilių, kultūrų įtaka artimiausioje aplinkoje, siekiant bendrų meno pažinimo ir jo interpretavimo tikslų, meno šakų istorinės raidos pažinimo, meno kūrinių politinio, socialinio ir kultūrinio konteksto nagrinėjimo. Numatomas ryšys supažindinant su P. Smuglevičiaus ir L. Stuokos-Gucevičiaus darbais. Abiejų sričių dalykus jungia siekis ugdyti pilietinę poziciją, siekiant išsaugoti kultūros paveldą.
Geografija
Su geografija, lokalizuojant istorinius įvykius žemėlapyje, atliekant praktines užduotis kontūriniuose žemėlapiuose.
Informacinės technologijos
Naudojami skaitmeniai mokymosi objektai ir informacijos paieškos sistemos.
Pilietinis ugdymas
Su pilietiškumo pagrindais, nagrinėjant temas apie pilietinę visuomenės kilmę ir esmę, apie pilietį ir pilietybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos valdžios institucijas (Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, teismus) ir pagrindinės jų funkcijas, siekiant ugdyti suvokimą apie Apšvietos idėjų poveikį šiandienos demokratijoms, kad mokinai prisidėtų prie savo tautos vertybių puoselėjimo, jaustų atsakomybę už tautos paveldo išsaugojimą, brangintų Lietuvos tautos politinę nepriklausomybę, įsipareigojimą išlaikyti ir stiprinti jos valstybingumą, suvokimą, kad tautos gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo asmeninio indėlio.
Ugdomos kompetencijos
Mokėjimo mokytis
Mokinys išsikelia artimiausius mokymosi uždavinius, savarankiškai planuoja mokymosi laiką užduotims atlikti, pasirengia ir naudoja nurodytas mokymosi priemones.
Komunikavimo
Mokinys randa informaciją nurodytuose šaltiniuose, ją atrenka ir apibendrina, perteikia pasirinktomis priemonėmis ir būdais, išsako ir pagrindžia savo požiūrį viešojoje diskusijoje.
Socialinė
Konstruktyviai bendradarbiauja, siekdamas bendro tikslo.
- Suprasti ir paaiškinti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, sieti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti istorinių reiškinių priežastis ir pasekmes.
- Įžvelgti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškintis jų priežastis.
- Rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.
- Įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti, jausti pagarbą praeities kartų kultūriniam palikimui; suvokti demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.
