Lietuva šaltojo karo metais

1

Motyvuojantis įvadas

Pamokos pradžioje mokytojas pateikia du istorijos šaltinius:

Šaltinis A

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, skelbia: […]

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai. […]

8. Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. […]

16. Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

22. LLKS Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisvę pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti.

Šaltinis B

Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.

Mokytojas paprašo mokinių atpažinti ir įvardinti pateiktus istorijos šaltinius.

Aukštesnysis lygis

Kokių dokumentų pagrindu sukurtas šaltinyje B pateiktas dokumentas? Išvardinkite juos.

Pagrindinis lygis

Kaip 2009 m. Lietuvos Seimas įprasmino šaltinyje B skelbiamą deklaracijos 8 punktą?

Patenkinamas lygis

Mokiniai atpažįsta ir įvardija šaltinius: šaltinis A – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija, šaltinis B – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas.

Probleminis (motyvacinis) klausimas

Kodėl šaltinyje B nėra šaltinyje A pateikto dokumento?

2

Žinių analizė

Po motyvacinio įvado mokytojas pasako pamokos uždavinį, pristato pamokos veiklas.

Aukštesnysis lygis

Mokiniai pakartoja išmoktų temų teoriją, žodynėlį ir peržiūri šalia teorijos pateiktus istorijos šaltinius.

Pagrindinis lygis

Mokiniai pakartoja vadovėlyje esančių temų „Sovietų Lietuva“, „Prisitaikymas ir priešinimasis“ teoriją ir žodynėlį.

Patenkinamas lygis

Mokiniai pakartoja vadovėlyje esančių temų „Sovietų Lietuva“, „Prisitaikymas ir priešinimasis“ teoriją, svarbiausias idėjas.

Kartojimui ir žinių gilinimui galima pabandyti paskutiniais metais paplitusį World Cafe – pasaulio kavinės – metodą. Kavinės formatas labai lankstus, jis tinka dalijimuisi informacija, santykių formavimui, gilinimuisi į problemas, be to, mokantis ir dirbant su draugais galima pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Svarbiausia, kad, taikant pasaulio kavinės metodą, kiekvieno mokinio nuomonė, net jei dirbama didelėje grupėje, būna išgirsta, išryškėja įvairi grupėje dirbančių mokymosi kompetencija.

3

Temos aiškinimas

Klasės patalpą paruošti darbui grupėmis: suolus sudėlioti taip, kad jie būtų panašūs į kavinės staliukus, prie kiekvieno turėtų būti 4–6 kėdės. Aplinką, staliukus ir kėdes galima dekoruoti taip, kad aplinka kuo labiau primintų kavinės atmosferą. Ant staliukų galima padėti parkerių, flomasterių, popieriaus lapų ir pieštukų.

Visus mokinius reikės suskirstyti į darbo grupes (vienoje darbo grupėje gali būti skirtingų mokymosi pasiekimų lygių mokiniai, kad jie turėtų galimybę mokytis vieni iš kitų).

Susėdę prie staliukų, mokiniai išsirenka stalo šeimininką. Stalo šeimininkas vadovaus darbo grupei, pateiks klausimus, stebės, kad kiekvienas pasisakytų ir būtų išgirstas, apibendrins ,,kavinės dalyvių“ nuomones ir jas pristatys. Visos darbo grupės nagrinės tuos pačius klausimus.

4

Užduotis

Aukštesnysis lygis

Mokiniai papildo pagrindinio mokymosi pasiekimų lygio mokinių atsakymus apie sovietmečio ypatumus ir juos pakomentuoja (pateikia pavyzdžių).

Pagrindinis lygis

Mokiniai nurodo sovietmečio ypatumus.

Patenkinamas lygis

Kas yra sovietmetis? Kada ir kaip jis prasidėjo ir baigėsi?

Išsiaiškinę, kas yra sovietmetis ir kokie jo ypatumai, mokinai aptaria pasipriešinimą sovietmečiui.

Aukštesnysis lygis

Mokiniai įvertina rezistencinį judėjimą pagal savo pasirinktus kriterijus.

Pagrindinis lygis

Mokiniai, vartodami istorines sąvokas, nurodo pasipriešinimo formas, apibūdina veiklas ir išvardina su šia tema susijusias istorines asmenybes.

Patenkinamas lygis

Mokiniai pasako kitiems, ką žino ar ką yra girdėję apie pasipriešinimą sovietmečiui („minčių lietus“).

5

Pamokos tęsinys

I turas

Stalo šeimininkas paprašo kiekvieno kavinės lankytojo eilės tvarka išsakyti savo nuomonę nurodytais klausimais ir svarbiausias mintis surašo flomasteriu A1 formato popieriaus lape. Galimos diskusijos. Išimties atveju, jei mokiniai nežino atsakymų, galima leisti naudotis vadovėliu.

II turas

Baigę atsakinėti į šeimininko pateikiamus klausimus, kavinės dalyviai pasirinktinai keičia savo sėdėjimo vietą, persėda prie kitų staliukų. Staliuko svečiai keičiasi, o šeimininkas lieka savo vietoje. Pasikeitus kavinės staliuko lankytojams, šeimininkas perskaito naujiems lankytojams ankstesnių lankytojų atsakymus į klausimus ir paprašo papildyti atsakymus savo pastebėjimais ir žiniomis. Papildymus šeimininkas surašo tame pačiame A1 formato popieriaus lape kitos spalvos flomasteriu.

III turas

Kavinės staliukų šeimininkai kartu su savo staliuko svečiais susistemina išsakytus atsakymus. Šeimininkai visiems pristato lankytojų atsakymus, pastebėjimus, nuomones.

Mokytojas patikslina ir papildo mokinių atsakymus, demonstruodamas SMP 1–3 kadrus.

Pagilinamos žinios apie Lietuvos laisvės kovas (parodomi kadrai apie ginkluoto pasipriešinimo sovietinei reokupacijai priežastis, pasipriešinimo etapus, organizacijas, kovos būdus, paaiškinama, kodėl partizanai demonstratyviai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformą). Parodomi kadrai, papildantys mokinių istorijos žinias apie kolektyvizaciją ir deportacijas (SMP „Lietuva šaltojo karo metais“).

6

Savarankiško darbo užduotys

Siekiant įtvirtinti ir pakartoti įgytas istorijos žinias bei geriau ugdyti istorijos dalykui reikalingus gebėjimus, galima atlikti SMP MO „Lietuva šaltojo karo metais“ interaktyvias arba įsivertinimui skirtas užduotis.

Pavyzdžiui, skiriant interaktyvių užduočių testą, klausimus mokiniams galima paskirstyti tokia tvarka:

Patenkinamas lygis 6, 7, 10, 12, 16
Pagrindinis lygis 1, 2, 3, 9, 15
Aukštesnysis lygis 4, 5, 8, 10, 13, 14

Papildomai savarankiškam aukštesniojo mokymosi pasiekimų lygio mokinių darbui galima naudoti internetinę sistemą „Egzaminatorius.lt“.

Ten užduotys taip pat sudėtos pagal skirtingus sudėtingumo lygius, ir atsakymus vertina programa. Pagrindinio mokymosi lygio mokiniai gali pasinaudoti MIKO knygos „Mūsų istorija. Naujausieji laikai“ II dalies konspektais ir interaktyviais testais „Įsivertink“.

7

Namų darbai

Aukštesnysis lygis

Sukurti ese tema „Sovietmetis Lietuvoje – pasipriešinimo ir kolaboravimo istorija“ naudojant vadovėlio medžiagą ir SMP MO „Lietuva šaltojo karo metais“ teorinę dalį.

Pagrindinis lygis

Sukurti minčių žemėlapį tema „Rezistencinis judėjimas Lietuvoje sovietinės reokupacijos metu“.

Patenkinamas lygis

Atlikti užduočių lape esančias užduotis.

Pagrindinio ir aukštesniojo mokymosi pasiekimų lygių mokinių namų darbus mokytojas įvertins pažymiu dešimtbalėje sistemoje, patenkinamojo mokymosi pasiekimų lygio mokinių namų darbai bus vertinami kaupiamuoju vertinimu.

8

Pasiekimų ir pažangos vertinimas. Refleksija ir įsivertinimas

Mokinių veikla per pamoką bus vertinama formuojamuoju ir kaupiamuoju vertinimu.

Pamokos apibendrinimo ir refleksijos metu mokiniai užpildo mokymosi pasiekimų ir mokymosi pažangos įsivertinimo lentelę, kurią rekomenduojama įsidėti į kiekvieno mokinio turimą vertinimo aplanką, turintį teigiamą poveikį stiprinti mokymosi motyvaciją. Aptaręs su mokiniu lentelėje apibrauktus mokinio atsakymus, mokytojas įsivertinimo lentelę ir vertinimo aplanką gali panaudoti kalbėdamas su mokinio tėvais apie jų vaiko mokymosi rezultatus ir (ne)daromą mokymosi pažangą.

Lentelė „Mokymosi pasiekimų ir pažangos fiksavimas“

9

Apibendrinimas

Apibendrinimui mokytojas paprašo atlikti SMP MO „Lietuva šaltojo karo metais“, interaktyvias užduotis. Atsakymus vertina programa.

Mokytojas su mokiniais aptaria per pamoką atliktas veiklas, sužino, kokios užduotys (veiklos) mokiniams geriausiai sekėsi ir kokių gebėjimų ugdymą reikės tobulinti. Mokiniai užpildo lentelę „Mokymosi pasiekimų ir pažangos fiksavimas“.