Pamokos informacija

Lietuva šaltojo karo metais

Didaktinės nuostatos

Ruošdamiesi šiai pamokai, mokiniai turi įgiję žinių apie Lietuvos sovietizaciją, pasipriešinimo jai formas, žino šio skaudaus Lietuvos istorijai laikotarpio svarbiausius pasipriešinimo ir kolaboravimo įvykius. Šioje pamokoje mokiniai pakartos ir pagilins savo žinias apie sovietų reokupaciją, laisvės kovas ir disidentinį judėjimą. Ugdysis ne tik bendruosius, bet ir dalykinius gebėjimus, numatytus pagal ugdomąsias veiklos sritis: istorinės raidos suvokimą (apibūdins sovietizacijos bruožus, lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos ypatumus, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacinę struktūrą, kolaboravimą, nurodys disidentinio judėjimo organizacijas, ryškiausias to meto asmenybes), orientavimąsi istoriniame laike ir erdvėje (išdėstys chronologine tvarka pasipriešinimo sovietizacijai formas, nurodys laisvės kovų ir disidentinio judėjimo chronologines ribas, parodys žemėlapyje LSSR teritoriją, partizanų kovų Lietuvoje sritis ir pan.), istorijos tyrimą ir interpretavimą (rinks informaciją iš istorijos šaltinių pateiktų SMP ir ja remiantis konstruos istorinį aiškinimą, atliks mokytojo pateiktas užduotis, mokysis kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas), istorinio supratimo raišką (remdamiesi įgytomis istorijos žiniomis, perteiks savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuos, gebės daryti išvadas ir apibendrinimus, tinkamai vartos istorijos sąvokas, įvertins laisvės kovų ir disidentinio judėjimo įvykius tolesnei Lietuvos istorijos raidai).

Priemonės

  • Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Andželika Laužikienė, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė. Laikas. Istorijos vadovėlis 10 klasei. I, II dalys. – Briedis, 2007.
  • Algirdas Gečas, Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė, Albinas Visockis. Lietuva ir pasaulis. – Šviesa, 2001.
  • Gintaras Kaselis. Atpažinkime žemėlapius. – Alma litera, 2004.

Taikomi metodai

  • „Pasaulio kavinė“;
  • „minčių lietus“;
  • diskusija;
  • skaitmeninių mokymo priemonių ir vadovėlio bei kt. mokymo priemonių naudojimas;
  • savarankiškas darbas atliekant mokytojo pateiktas praktines užduotis.

Motyvacijos įrankiai

Pamokos pradžioje mokytojas pateikia du istorijos šaltinius:

Šaltinis A

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, skelbia: […]

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai. […]

8. Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. […]

16. Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

22. LLKS Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti.

Šaltinis B

Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.

Mokytojas paprašo mokinių atpažinti ir įvardinti pateiktus istorijos šaltinius.

Aukštesnysis lygis

Kokių dokumentų pagrindu sukurtas šaltinyje B pateiktas dokumentas? Išvardinkite juos.

Pagrindinis lygis

Kaip 2009 m. Lietuvos Seimas įprasmino šaltinyje B skelbiamą deklaracijos 8 punktą?

Patenkinamas lygis

Mokiniai atpažįsta ir įvardija šaltinius: šaltinis A – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, šaltinis B – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas.

Probleminis (motyvacinis) klausimas

Kodėl šaltinyje B nėra šaltinyje A pateikto dokumento?

Integracinės galimybės

Dorinis ugdymas
Su doriniu ugdymu 10-osios klasės temose, siekiant pripažinti demokratijos vertybių svarbą Lietuvos valstybei, apie demokratinę visuomenę ir socialinius santykius, siekiant bendro siekio ugdyti atsakingą tautos ir pilietinės visuomenės narį, gebantį savo veiksmus grįsti visuomeniniu nuovokumu ir dorinėmis nuostatomis.

Lietuvių kalba
Su gimtąja kalba, siekiant rūpintis žodine ir rašytine asmens raiška. Diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinėjant, interpretuojant ar kuriant tekstus, turėtų būti kryptingai ugdoma kalbinė asmens kultūra.

Geografija
Su geografija, lokalizuojant istorinius įvykius žemėlapyje „Rezistencinis sąjūdis Lietuvoje 1944–1953 metais“

Informacinės technologijos
Naudojami skaitmeniai mokymosi objektai ir informacijos paieškos sistemos.

Pilietinis ugdymas
Su pilietiškumo pagrindais, nagrinėjant laisvės kovų istorijos temas, siekiant ugdyti mokinių patriotiškumą, atsakingumą ir kt. svarbias vertybines nuostatas.

Ugdomos kompetencijos

Mokėjimo mokytis

Mokinys išsikelia artimiausius mokymosi uždavinius, savarankiškai planuoja mokymosi laiką užduotims atlikti, pasirengia ir naudoja nurodytas mokymosi priemones.

Komunikavimo

Mokinys randa informaciją nurodytuose šaltiniuose, ją atrenka ir apibendrina, perteikia pasirinktomis priemonėmis ir būdais, išsako ir pagrindžia savo požiūrį viešojoje diskusijoje.

Socialinė

Mokinys konstruktyviai bendradarbiauja, siekdamas bendro tikslo.

  • Suprasti ir paaiškinti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, sieti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti istorinių reiškinių priežastis ir pasekmes.
  • Įžvelgti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškintis jų priežastis.
  • Rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose ir žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.
  • Įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti, jausti pagarbą praeities kartų kultūriniam palikimui; suvokti demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.