Aukštesnysis lygis
Atrenka 22–28 tinkamus sveikatai maisto produktus.
Pamokos pradžioje siūloma diskusija minčių lietaus metodu:
Aiškinant naują medžiagą, siūloma pasinaudoti MO „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“.
Jei klasėje nėra kompiuterinės įrangos, siūloma pasinaudoti toliau pateikta informacija. Mokiniams galima paruošti padalomąją medžiagą, pateikti maisto medžiagų klasifikaciją. Kartu su mokytoju išsiaiškinama, kokios yra maisto medžiagos.
Jų organizmui reikia labai nedaug, bet, jei nors vienos iš jų trūksta, organizmas nusilpsta ir gali susirgti.
Kalbant apie maisto medžiagas, galima pasinaudoti demonstracine medžiaga.
Baltymai | Baltymai |
---|---|
Riebalai | Riebalai |
Angliavandeniai | Angliavandeniai |
Mineralinės medžiagos | Natris |
Kalcis | |
Magnis | |
Geležis | |
Fosforas | |
Fluoras | |
Jodas | |
Vanduo | Vanduo |
Vitaminai | Vitaminai |
Vitaminas A | |
Vitaminas B1 | |
Vitaminas B2 | |
Vitaminas B3 | |
Vitaminas B6 | |
Vitaminas B9 | |
Vitaminas C | |
Vitaminas D | |
Vitaminas E | |
Vitaminas K | |
Vitaminas P | |
Vitaminas PP |
Galima paruošti padalomąją (atspausdintą) medžiagą apie maisto medžiagas. Šią užduotį mokiniai gali atlikti poromis, atskiroms grupelėms pateikiama skirtinga informacija, pvz., pirma grupė susipažins su baltymais, antra grupė – su angliavandeniais ir t. t. Savarankiškam darbui skirti 2–3 min. Vėliau dar kartą prisimenama, aptariama, kokios yra maisto medžiagos, kokiuose maisto produktuose jų daugiausiai.
Kalbant apie žmogaus sveikatą, skiriama užduotis: išsiaiškinti maisto produktų naudingumą. Šią užduotį galima atlikti grupelėse (poromis).
Užduotis pateikta MO „Baltymai“ – „Ką turėčiau valgyti, kad augčiau ir būčiau sveikas?“ Mokiniai, stebėdami MO vaizdinę medžiagą, atrenka maisto produktus, tinkamus žmogaus sveikatai, sudaro jų sąrašą. Užduotis skiriama diagnostiniam vertinimui.
Atrenka 22–28 tinkamus sveikatai maisto produktus.
Atrenka 15–21 tinkamą sveikatai maisto produktą.
Atrenka 9–14 tinkamų sveikatai maisto produktų.
Pažymys | Taškai |
---|---|
10 | 28–26 |
9 | 25–23 |
8 | 22–20 |
7 | 19–17 |
6 | 16–14 |
5 | 12–10 |
4 | 9–7 |
3 | < 5 |
Diskusijos metu išsiaiškinama, ar mokiniai teisingai atrinko (sudarė) maisto produktų sąrašą. Aptariama kiekvienos grupelės atrinkta informacija, išsakomos pastabos.
Pateikia išvadas, ką sužinojo naujo.
Mokiniams, kuriems pavyko užduotį atlikti greičiau, pateikiama papildoma individuali užduotis – dėlionė „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“.
MO „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“, pasitikrinimo užduotis „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“.
MO „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“, laboratorinis darbas „Kiek medžiagų reikia organizmui“.
MO „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“, kryžiažodis.
Pamokos pradžioje mokiniams siūloma prisiminti maisto produktus. Mokiniai suskirstomi į grupeles (po 3–4 mokinius) taip, kad jose būtų įvairių gebėjimų mokinių. Diskutuodami, popieriaus lape surašo visus, kokius žino, maisto produktus (pateikia minčių žemėlapį). Užduočiai atlikti skiriama 2–3 minutės. Kiekviena mokinių grupelė pristato atliktą užduotį. Įvertinami mokinių pristatymai (formuojamasis vertinimas).
Informaciją apie maisto produktus rekomenduojama pateikti ne visą, pvz., klasifikaciją:
Aiškinantis naują medžiagą, prašoma mokinių papildyti anksčiau atliktą savo „minčių žemėlapį“ – maisto produktus suklasifikuoti pagal mokytojo pateiktą klasifikaciją.
Mokiniai pasitikrina, kaip sekėsi atlikti užduotį, mokytojas, pasitelkęs MO, pateikia maisto produktų klasifikaciją arba išdalina padalomąją medžiagą:
Aptariant maisto produktus, aiškinama jų svarba ir nauda žmogaus sveikatai, pateikiama (tuščia) „maisto piramidė“, paaiškinama jos esmė.
Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupės. Visos „sveikos mitybos piramidės“ maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. „Maisto piramidės“ pakopos parodo, kurių maisto produktų reikėtų vartoti daugiausiai, ir kiek jie yra svarbūs žmogaus sveikatai.
Kad mokiniai geriau įsisavintų naują medžiagą, pateikiama užduotis sudaryti „maisto piramidę“. Užduotis skiriama formuojamajam vertinimui. Užduočiai atlikti skiriama 10–15 min. Mokinius galima suskirstyti į grupes (po 3–4 mokinius). Išdalinamos kortelės su maisto produktų grupių pavadinimais.
Mokiniai gali turėti iš anksto paruošę (namuose surinkę) maisto produktų paveikslėlius. Popieriaus lape (A4 ar A3 formato) mokiniai nubraižo piramidę, padalina į keturias dalis ir, aptardami maisto produktų grupes, dėlioja į šią piramidę korteles (ar paveikslėlius), bet jų nepritvirtina.
Išdalinami lapai su nubraižyta piramide. Mokiniai padalina piramidę į keturias dalis. Užduotį reikia atlikti pagal toliau pateiktus nurodymus.
Mokiniams išdalinamos pagalbinės kortelės su nurodytomis maisto produktų grupių 2–3 porcijomis. Remdamiesi pateiktomis porcijomis, mokiniai sudeda korteles su maisto produktų grupėmis į piramidę.
Atliktos užduoties pavyzdys:
Mokiniams išdalinamos kortelės su maisto produktų grupėmis (be pagalbinių kortelių), jas mokiniai savo nuožiūra sudeda į piramidę.
Atliktos užduoties pavyzdys:
Mokiniams išdalinamos kortelės su maisto produktų grupėmis (be pagalbinių kortelių), mokiniai savo nuožiūra sudeda jas į piramidę, argumentuotai paaiškina maisto grupių paskirstymą piramidėje.
Mokiniams atlikus užduotį, mokytojas demonstruoja „maisto piramidę“, paaiškina, kiek ir kokio maisto turėtume suvartoti.
Mokiniai įsivertina, aptaria, ką atliko negerai, patikslina, pritvirtina korteles su maisto produktų užrašais.
Pamokos refleksijai skiriamos kelios minutės. Mokiniai prisimena veiklas ir pratęsia sakinius.
MO „Maisto produktai ir jų asortimentas“, dėlionė.
Parinkti tris sveikuolių patiekalus, pateikti rašytine forma.
Savarankiška užduotis tiems, kam patinka gaminti maistą.
Informacija mokiniams, kurie domisi sveika gyvensena: „Sveikos gyvensenos propagavimas. Maisto piramidė“.
Pamokos pradžioje siūloma aptarti ir išsiaiškinti, ką mokiniai žino apie maisto ruošimą, ką valgo dažniausiai. Rekomenduojama užduoti tokius klausimus:
Aptariami mokinių pasisakymai.
Maisto medžiagų kiekis, ruošiant maistą, priklauso nuo gaminimo technologijos (verdama, kepama, troškinama, marinuojama, konservuojama), tačiau yra patiekalų, kurie gaminami šaltuoju būdu.
Aiškinantis naują medžiagą, prašoma mokinių pasakyti patiekalų, kurie ruošiami be terminio apdorojimo:
Mokytojas apibendrina mokinių atsakymus.
Šaltieji patiekalai – salotos , mišrainės, sumuštiniai. Šie patiekalai gali būti valgomi per pusryčius ir vakarienę, taip pat ir pietų metu kaip užkandis ar garnyras prie karštųjų mėsos ar žuvies patiekalų.
Išsiaiškinus maisto ruošimo būdus, mokiniai paskirstomi į grupeles (po 2–3 mokinius) ir pasiūloma atlikti užduotį.
Atrinkti (4–5) šaltuosius patiekalus (užkandžius) ir sudaryti patiekalų receptūrų technologines lenteles.
Užduotis skiriama formuojamam vertinimui.
Atrinkti patiekalus:
Mokytojas su mokiniais aptaria, kokiais informaciniais šaltiniais naudosis atlikdami užduotį. Mokiniai atlieka užduotį, konsultuojasi su mokytoju.
Pamokos refleksijai skiriamos kelios minutės: aptariama, su kokiais sunkumais mokiniai susidūrė, atrinkdami patiekalų receptus. Pamokos pabaigoje mokytojas primena, ką mokiniai turės pasiruošti kitai pamokai – patiekalų gaminimui (specialią aprangą, maisto produktų).
Patiekalams gaminti rekomenduojama skirti nuo 8 iki 12 pamokų. Atliekant praktines užduotis patiekalų gaminimo procesams vertinti siūloma lentelė.
Atliekant praktines užduotis (patiekalų gaminimą), taikomas formalus vertinimas.
Mokiniai, kurie neturi galimybės gaminti patiekalų, gali atlikti kitokio pobūdžio užduotis.
Pamokos pradžioje siūloma prisiminti ir aptarti žmogaus sveikatą, išsiaiškinti, ką mokiniai žino apie mitybą, užduodant klausimus:
Aptariami mokinių pasisakymai
Maistas turi būti ne tik įvairus, bet ir šviežias, ekologiškas. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu. Valgant nereguliariai, neturint sveikos mitybos įpročių, kyla pavojus susirgti lėtinėmis ligomis: diabetu, nutukimu, valgymo sutrikimais (anoreksija, bulimija), virškinimo sutrikimais, hipertenzija. Kai žmogus laikosi sveikos mitybos principų ir pagrindinių taisyklių, kai tenkinami fiziologiniai poreikiai, mityba yra ne tik sveika, bet sveikatinanti – padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą.
Aiškinantis naują temą, pirmiausia mokytojas kartu su mokiniais aptaria sąvokas: diabetas, nutukimas, anoreksija, bulimija, hipertenzija. Žodžių reikšmes suranda interneto arba žodyno pagalba, pasižymi užrašuose ar naudodami teksto redagavimo programą, išsaugo savo laikmenose. Mokiniams siūloma išanalizuoti informaciją ir savarankiškai sužinoti, kaip mityba veikia žmogaus sveikatą. Šį darbą galima atlikti porose. Mokiniams pateikiama informacija – paruoštos kortelėmis su ligų aprašymais.
Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai.
Tai toks organizmo sistemų sutrikimas, kuomet gliukozės kiekis kraujyje padidėja, o į ląsteles jo patenka nepakankamai. Gliukozės patekimą iš kraujo į ląstelę reguliuoja kasos išskiriamas hormonas – insulinas.
Jums valgant, dalis virškinamo maisto paverčiama gliukoze, o kraujas gliukozę išnešioja po Jūsų kūną. Insulinas padeda ląstelėms gauti energiją gliukozės pavidalu. Jeigu insulino nepakanka arba sutrinka jo poveikis ląstelėms, vystosi cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige.
Skiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai: 1 ir 2.
Nutukimas – organizmo būsena arba liga, kai žmogaus ar gyvūno kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui.
Didelis nutukimas gali sukelti arba sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Tik 1–2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Greitai nutunkama valgant daug riebaus bei saldaus maisto. Antsvorį dažniausiai turi tie, kurie mažai juda.
Bulimija (lot. bulimia nervosa), arba hiperoreksija (lot. hyperorexia) – psichologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė viršsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį maistą išvemiant, geriant laisvinančius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant kenksmingas medžiagas (pvz., actą ar liesinančias tabletes) ir pan. Daugeliu atvejų bulimija sergantys žmonės serga ir anoreksija. Moterys bulimija serga nuo 3 iki 10 kartų dažniau nei vyrai.
Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.
Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį.
Hipertenzija (gr. hyper – virš, aukščiau, anapus + lot. tensio – įtampa) – padidėjęs kraujospūdis. Ligą nustatyti galima matuojant kraujospūdį. Jei kraujospūdis padidėjęs, yra rizika, kad ištiks infarktas ar insultas. Jei kraujospūdis sumažėjęs, dažnai jaučiamas nuovargis, vangumas. Nesekamas kraujospūdis pažeidžia širdį, smegenis, inkstus, retinos arterijas, ligai stipriai progresuojant, galima tapti aklu.
Pagrindinės hipertenzijos priežastys: paveldimumas, antsvoris, nervinė įtampa darbe ar buityje, stresai, pasyvus gyvenimo būdas, o taip pat inkstų, širdies, antinksčių bei stuburo ligos. Pagrindiniai ligos simptomai – šaltos rankos ir kojos.
Grupės pristato informaciją (glaustai) apie ligas, ką sužinojo naujo, likusi klasės dalis stebi. Išsamiau aptariama su mokytoju. Toliau mokiniai savarankiškai susipažįsta su sveikos mitybos taisyklėmis, MO medžiaga „Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės“.
Jei klasėje nėra kompiuterinės įrangos, internetinio ryšio, mokiniams išdalinama padalomoji medžiaga.
Pamokos refleksijai skiriamos kelios minutės. Mokiniai pildo lentelę.
Aptariama mokinių veikla.
Išanalizuoti „Pagrindinius sveikos mitybos principus“ ir argumentuotai paaiškinti.
Kryžiažodis „Maisto produktai ir jų asortimentas“.
Šią užduotį mokiniai gali atlikti padedami šeimos narių.
Pamokos pradžoje siūloma mokiniams prisiminti, ką sužinojo ankstesnėse pamokose, ką žino apie maisto produktus, kaip klasifikuojami maisto produktai. Prisiminti ir išsiaiškinti apie maisto produktus, jų svarbą žmogaus sveikatai galima atliekant laboratorinį darbą „Maisto produktų kiekis, reikalingas organizmui“.
Šią užduotį mokiniai gali atlikti grupėse (po 2–3 mokinius).
Nesant klasėje kompiuterinės įrangos, mokiniams išdalinamos iš anksto paruoštos ir atspausdintos užduotys.
Pradedant pamoką siūlome prisiminti, kokius maisto ruošimo būdus mokiniai jau žino.
Aškinantis naują temą siūlome atlikti užduotį (šią užduotį mokiniai gali atlikti grupėse po 3–4 mokinius). Popieriaus lape surašo, kokius žino patiekalus. Užduočiai skiriamos 2–3 minutės.
Toliau aiškinama nauja tema: „Terminis produktų apdorojimas – produktų apdorojimas šiluma arba šalčiu“.
Apdorojimas šalčiu – tai procesas, kurio metu produkto šiluma atiduodama aplinkai.
Apdorojimas karščiu – tai procesas, kurio metu produktai paruošiami vartoti ir įgauna skonį, spalvą, kvapą, konsistenciją bei atitinkamą temperatūrą. Apdorojami karščiu produktai yra sterilizuojami, nes nuo aukštos temperatūros žūsta mikroorganizmai. Pagrindiniai šiluminio ruošimo būdai yra virimas ir kepimas.
Aiškinantis naują temą, mokiniams išdalinamos kortelės su tekstine medžiaga „Virimas“, „Kepimas“, „Troškinimas“, „Apkepinimas“, „Pakepinimas“, „Plikinimas“.
Virimas. Produktai verdami skystyje (vandenyje, sultinyje, produkto sultyse, piene, pieno ir vandens mišinyje) arba garuose. Priklausomai nuo pasirinkto skysčio kiekio, virimas skirstomas į virimą skystyje, virimą padidinus ar sumažinus slėgį, šutinimą, virimą garuose, virimą žemesnėje temperatūroje. Į verdamus produktus beriama druskos, cukraus, dedama prieskoninių daržovių ir žalumynų, prieskonių.
Kepimas – tai produkto kaitinimas be skysčio, tik su riebalais. Veikiamas aukštos temperatūros, produkto paviršius įkaista daugiau kaip iki 100°C, iš jo greitai išgaruoja vanduo ir susidaro specifinė plutelė, kuri neleidžia sultims ištekėti iš gilesnių produkto sluoksnių. Taigi sausai kaitinamas tik labai plonas kepamo produkto sluoksnis, o pagrindinė masė šunta savo sultyse. Viršutiniam sluoksniui apkepus, pakyla jo temperatūra, pradeda kisti ir susidaro daug naujų medžiagų, kurių dauguma yra lakios, todėl kepamas produktas įgauna malonų aromatą ir skonį.
Troškinimas. Troškinami produktai iš pradžių apkepinami, kol susido plutelė o po to šutinami su prieskoninėmis daržovėmis, žalumynais, prieskoniais ir padažu. Troškinimo temperatūra – 85–95°C.
Apkepimas. Produktai apkepami, prieš tai juos apdorojus kuriuo nors šiluminiu būdu. Patiekalai gali būti apkepami su padažu ir be jo didelėse skardose arba porcijinėse keptuvėse. Kad patiekalai be padažo apsitrauktų gražia gelsva plutele, jų paviršius aptepamas kiaušinio trynio ir pieno, kiaušinio trynio ir grietinės ar grietinėlės plakiniu arba apibarstomas tarkuotu fermentiniu sūriu. Apkepant patiekalus su padažu porcijinėje keptuvėje, patiekalo paviršius apibarstomas tarkuotu fermentiniu sūriu ir apšlakstomas tirpintu sviestu. Kepant sūris išsilydo, susidaro plutelė, todėl neišgaruoja padažas, ir patiekalas būna sultingesnis. Apkepama 200–230°C temperatūroje.
Pakepinimas. Produktai (prieskoninės daržovės, miltai) pakepinami su riebalais arba be jų, prieš ruošiant patiekalus šiluminiu būdu. Pakepintos prieskoninės daržovės geriau išsaugo aromatines medžiagas. Pakepinti miltai įgauna specifinių jiems nebūdingų savybių, tai yra, mažiau brinksta, turi malonų riešutų skonį.
Plikinimas (blanširavimas) – tai trumpalaikis (1–5 min.) produktų nuplikymas karštu vandeniu arba garais. Blanširuojant įkaista tik nestoras produkto paviršiaus sluoksnis. Blanširuojama, kad produktai nebūtų kartūs, juos būtų galima lengviau apdoroti ir pagerėtų patiekalo išvaizda.
Aptardami tekstinę medžiagą, mokiniai išsiaiškina terminius (šiluminius) produktų apdorojimo būdus, jų privalumus ir trūkumus. Diskutuodami papildo anksčiau atliktą užduotį – prie patiekalų sąrašo pažymi ruošimo būdą ir jį pristato. Pateikia išvadas, ką sužinojo naujo.
Pamokos pradžioje siūloma prisiminti, kokie yra ruošimo būdai, kurie iš šių būdų mažiausiai paveikia produktų maistinę vertę (virimas garuose, troškinimas). Išsiaiškinus terminius maisto ruošimo būdus, mokiniams pateikiama užduotis (šią užduotį mokiniai gali atlikti poromis).
Atrinkti (4–6) patiekalų receptus, kuriems taikomi virimo, virimo garuose, troškinimo ar kepimo orkaitėje ruošimo būdai, sudaryti receptų technologinę lenetelę, pvz.:
Galite pateikti su džiovintais vaisiais ar sirupu.
Mokiniai, kurie neturi galimybių gaminti patiekalų, gali atlikti kitokio pobūdžio užduotis.
Padėti klasės draugams serviruoti stalą.
Sudaryti pagrindinių patiekalų (iš grūdinių produktų grupės ar pieno produktų grupės) receptų katalogą.
Sukurti informacinį leidinį (lankstinuką, laikraštį ar kt. reklamą), skirtą sveikai gyvensenai.
Patiekalų gaminimui rekomenduojama skirti nuo 8 iki 12 pamokų.
Baigiant temą, mokiniai atlieka testą „Mityba ir sveikata“. Taikomas diagnostinis vertinimas.
Užduotis mokiniams, kuriems patinka gaminti (be kitų pagalbos): patys savo nuožiūra pasirenka patiekalo receptą ir pagamina be kitų pagalbos (eigą fiksuoja mobiliuoju telefonu ar fotoaparatu).
Užduotis mokiniams, kuriems patinka gaminti patiekalus (stebint vaizdinę medžiagą). Skanumas.lt receptas Tinginio vištienos troškinys arba Gustavo enciklopedijos receptas „Mėsos ir daržovių troškinys“.
Užduotis mokiniams, kurie patiekalą gamins kitų padedami: „Gaminame vaikams: naminiai kibinai su vištiena“.