Aukštesnysis lygis
Mokiniai apibūdina rinkimų sistemą.
1
Motyvuojantis įvadas
Motyvacijos skatinimui pamokos pradžioje trumpai galima parodyti filmuotą medžiagą „Parlamentinė Lietuva“ (1 min. 42 s) ir trumpai aptarti su mokiniais, kaip matytoje filmuotoje medžiagoje tarpukario Lietuvos žmonės šventė Lietuvos nepriklausomybės paminėjimą (apranga, nuotaikos, pastatų puošyba ir pan.), ir padiskutuoti, kodėl reikia švęsti valstybines šventes, paprašyti mokinių papasakoti, kaip jų šeimos ar mokyklos švenčia valstybines šventes, trumpai pakomentuoti dabartinės Lietuvos Respublikos politinę sistemą, paklausti, kokius teigiamus demokratinio valdymo dalykus mokiniai pastebi kasdieniame gyvenime.
Žinių analizė
Po motyvuojančio įvado mokytojas skelbia pamokos uždavinį, pasako, kad taikys „durstinio“ metodą, ir sudaro nedideles mokinių grupes (po 4 mokinius). Jos vadinamos „namų“ grupėmis. Kiekvienas „namų“ grupės narys gauna skirtingą medžiagą, klausimą ir užduotį, kurią turės išmokti ir tapti tos informacijos „ekspertu“, o vėliau išmokyti kitus „namų“ grupės narius.
Temos aiškinimas
„Namų“ grupėje mokiniai susipažįsta su savo mokymosi medžiagos dalimi ir pasako vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką. Tada mokiniai persigrupuoja: susiskirstoma į „ekspertų“ grupes. Kiekvieną grupę sudaro tą pačią mokymosi medžiagos dalį turintys mokiniai.
„Namų“ grupėje mokiniai susipažįsta su savo mokymosi medžiagos dalimi ir pasako vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką. Tada mokiniai persigrupuoja: susiskirstoma į „ekspertų“ grupes. Kiekvieną grupę sudaro tą pačią mokymosi medžiagos dalį turintys mokiniai.
- Pagrindinio mokymosi pasiekimų lygio mokiniai.
- Aukštesniojo mokymosi pasiekimų lygio mokiniai.
Jie kartu nagrinėja medžiagą ir planuoja, kaip mokys „namų“ grupės draugus, kaip pateiks informaciją, kad kiti ją suprastų. Atlikę šią užduotį, mokiniai grįžta į „namų“ grupes ir moko vieni kitus. Kad įsitikintų, ar mokiniai suprato ir įsidėmėjo svarbiausius dalykus, mokytojas gali paprašyti, kad kiekvienos temos/klausimo esmę pristatytų ne „ekspertai“, o „namų“ grupės nariai.
Užduotis
„Namų“ grupės nariai turi apibūdinti:
I Lietuvos Respublikos politinę sistemą
Pagrindinis lygis
Mokiniai paaiškina sąvoką, su šia tema susijusias istorijos sąvokas, nurodo Seimo ir prezidento funkcijas, chronologine tvarka išvardina I Lietuvos Respublikos prezidentus.
Patenkinamas lygis
Mokiniai sužino ir išvardina tarpukario Lietuvoje veikusias partijas, jiems žinomas valdžios institucijas.
Parlamentarizmo Lietuvoje raidą
Aukštesnysis lygis
Mokiniai pakomentuoja/įvertina svarbiausius atskirų Seimų (didesnį dėmesį skirdami Steigiamajam Seimui) darbus.
Pagrindinis lygis
Mokiniai nurodo svarbiausius Seimų darbus.
Patenkinamas lygis
Mokiniai sužino ir išvardina, kiek Seimų veikė I Lietuvos Respublikoje, nurodo, keleriems metams buvo renkamas Seimas, ir kuris iš jų dirbo visą kadenciją.
Svarbiausius parlamentinio laikotarpio Lietuvoje bruožus
Aukštesnysis lygis
Mokiniai padiskutuoja, kodėl nebuvo tikro demokratinio valdymo.
Pagrindinis lygis
Mokiniai papildo išsakytus atsakymus.
Patenkinamas lygis
Mokiniai papasakoja, ką jie žino apie tarpukario Lietuvos politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Tarpukario Lietuvos sienų kaitą
Aukštesnysis lygis
Mokiniai išsiaiškina sienų kaitos priežastis.
Pagrindinis lygis
Mokiniai išsiaiškina, kada ir kaip tarpukario Lietuvoje keitėsi sienos, pakomentuoja Klaipėdos ir Vilniaus krašto problematiką.
Patenkinamas lygis
Mokiniai išsiaiškina, kaip galima atpažinti tarpukario Lietuvos sienas, parodo žemėlapyje laikinąją sostinę – Kauną.
Pamokos tęsinys
„Ekspertų“ grupės veiklą pageidautina organizuoti keičiant mokymosi vietą (pavyzdžiui, dalis mokinių gali likti klasėje, kita dalis gali mokytis bibliotekoje, ten vadovėlių medžiagą galėtų papildyti žodynais, enciklopedijomis, interneto duomenų bazėmis, mokomosiomis kompiuterių programomis).
I „ekspertų“ grupė
Aiškinasi I Lietuvos Respublikos politinę sistemą. Jie turi išssiaiškinti sąvokas „parlamentinis valdymas“, „seimas“, „konstitucija“. Sąvokos aiškinamos SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ arba mokiniai naudojasi žinynais, vikipedija ir kt. Nurodo seimo funkcijas, kadenciją ir paaiškina, kaip organizuojami ir vykdomi rinkimai (SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ ir „rinkimai“).
II „ekspertų“ grupė
Mokosi apie parlamentarizmo Lietuvoje raidą. Jie išsiaiškina, kiek seimų veikė 1920–1926 m. Lietuvoje, kokie jų nuveikti darbai (daugiau dėmesio skiria Steigiamojo seimo darbams – žemės reformai, konstitucijos priėmimui, nacionalinės valiutos įvedimui), kiek to meto Lietuvoje buvo prezidentų, juos atpažįsta, nurodo jų valdymo metus, išvardija tarpukario Lietuvos prezidentus chronologine tvarka. Šalia mokytojo nurodytų priemonių mokiniai naudoja SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ ir „Parlamentarizmo raida“).
III „ekspertų“ grupė
Nagrinėja svarbiausius parlamentinio laikotarpio Lietuvoje bruožus (SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ ir „Svarbiausi parlamentinio laikotarpio Lietuvoje bruožai“). Pakomentuoja tarpukario Lietuvos politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Padiskutuoja, kodėl nebuvo tikro demokratinio valdymo.
IV „ekspertų“ grupė
Naudodamiesi Gintaro Kaselio knyga „Atpažinkime žemėlapius“, SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ ir „Teritorija ir gyventojai“, išsiaiškina, kada, kodėl ir kaip tarpukario Lietuvoje keitėsi sienos (daugiau dėmesio skiria kovai dėl Klaipėdos krašto), parodo žemėlapyje laikinąją sostinę – Kauną.
Mokytojas stebi mokinių mokymosi procesą ir atlieka konsultanto funkciją. Kai „ekspertai“ atlieka savo užduotis, aptaria, kaip tai, ko jie išmoko, išmokys savo draugus „namų“ grupėse.
„Ekspertų“ grupės nariai grįžta į „namų“ grupes ir moko savo draugus. Čia mokiniai veikia pagal savo mokymosi pasiekimų lygmenis: patenkinamojo mokymosi pasiekimų lygmens mokiniai perteiks bazines žinias, pagrindinio lygio mokiniai panaudos savo sukurtas schemas, lenteles, aukštesniojo mokymosi pasiekimų lygmens mokiniai parodys gilesnes žinias, organizuos trumpas diskusijas „namų grupėse“.
Savarankiško darbo užduotys
Siekiant įtvirtinti įgytas istorijos žinias bei geriau ugdyti istorijos dalykui reikalingus gebėjimus, galima atlikti SMP MO interaktyvias ir įsivertinimui skirtas užduotis.
Skiriant interaktyvių užduočių testą, klausimus mokiniams galima paskirstyti tokia tvarka:
Namų darbai
Namų darbams skiriamos užduočių lapuose esančios užduotys, kurios yra suskirstytos pagal sudėtingumą. Jas atlikus, atsakymus galima pasitikrinti su mokytoju kitos pamokos pradžioje.
Pasiekimų ir pažangos vertinimas. Refleksija ir įsivertinimas
Mokinių veikla per pamoką ir namų darbai bus vertinami formuojamuoju ir kaupiamuoju vertinimu. Vertinama:
- Mokinių istorijos žinios
- Gebėjimas dirbti grupėje
- Gebėjimas atrinkti reikiamą informaciją, ją struktūrizuoti
- Gebėjimas diskutuoti, kelti probleminius klausimus
- Gebėjimas mokyti kitus
Mokinių įsivertinimas vyksta žodžiu, nurodant, kas jiems sekėsi, ir ką jie turės patobulinti.
Apibendrinimas
Apibendrinimui mokytojas paprašo kiekvieno mokinio atlikti kūrybinę užduotį. Reikia sukurti reikšminės sąvokos „Parlamentinė Lietuva“ minčių žemėlapį, kuriame būtų išskleistos šios temos: svarbūs žmonės, politiniai įvykiai, kultūros pasiekimai. Taip pat minčių žemėlapyje galima išskleisti savo pasirinktas temas.
