Pamokos informacija

Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais

Didaktinės nuostatos

Ruošdamiesi šiai pamokai, mokiniai turi įgiję žinių apie Pirmojo pasaulinio karo priežastis, dingstį, svarbiausius karo eigos momentus, panaudotas karo metu naujas technologijas. Šioje pamokoje mokiniai sužinos apie Lietuvos padėtį Pirmojo pasaulinio karo metais ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Ugdysis ne tik bendruosius, bet ir dalykinius gebėjimus, numatytus pagal ugdomąsias veiklos sritis: istorinės raidos suvokimą (apibūdins Lietuvos padėtį Pirmojo pasaulinio karo metais), orientavimąsi istoriniame laike ir erdvėje (chronologine tvarka išdėstys Lietuvos nepriklausomybės aktus, žinos Lietuvos nepriklausomybės signatarus, atpažins žemėlapyje I Lietuvos Respublikos teritoriją), istorijos tyrimą ir interpretavimą (nagrinės Lietuvos nepriklausomybės aktus, gebės juos palyginti, nurodydami jų panašumus ir skirtumus, rinks informaciją iš istorijos šaltinių, pateiktų SMP, ir ja remdamiesi konstruos istorinį aiškinimą, atliks mokytojo pateiktas užduotis, mokysis kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas), istorinio supratimo raišką (remdamiesi įgytomis istorijos žiniomis, perteiks savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuos, gebės daryti išvadas ir apibendrinimus, tinkamai vartos istorijos sąvokas, įvertins to meto įvykių pasekmes tolesnei Lietuvos istorijos raidai).

Priemonės

  • Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Andželika Laužikienė, Robertas Ramanauskas, Živilė Tamkutonytė–Mikailienė. Laikas. Istorijos vadovėlis 9 klasei. II dalis. – Briedis, 2006.

Taikomi metodai

  • ŽNS;
  • reflektyvi paskaita;
  • skaitmeninių mokymo priemonių ir vadovėlio bei kt. mokymo priemonių naudojimas;
  • savarankiškas darbas atliekant mokytojo pateiktas praktines užduotis.

Motyvacijos įrankiai

Pamokos eigoje sužadinimui ir motyvacijai sustiprinti galima panaudoti intarpą iš filmo „Vasario 16-oji: mįslės ir ieškojimai“ (4.57–8.20 min), kurio metu mokiniai gali pamatyti (susipažinti), kaip atrodė Vasario 16-osios Akto signatarai, sužinoti, kad neturime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo, ir pamąstyti, kur, jų nuomone, galėtų būti šis dokumentas. Taip pat padiskutuoti apie tokio dokumento kaip asmens tapatybės kortelė turėjimo svarbą.

Integracinės galimybės

Dorinis ugdymas
Su doriniu ugdymu 9-osios klasės temose apie demokratinę visuomenę ir socialinius santykius, siekiant bendro siekio ugdyti atsakingą tautos ir pilietinės visuomenės narį, gebantį savo veiksmus grįsti visuomeniniu nuovokumu ir dorinėmis nuostatomis.

Lietuvių kalba
Su gimtąja kalba, siekiant rūpintis žodine ir rašytine asmens raiška. Diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinėjant, interpretuojant ar kuriant tekstus, turėtų būti kryptingai ugdoma kalbinė asmens kultūra.

Informacinės technologijos
Naudojami skaitmeniai mokymosi objektai ir informacijos paieškos sistemos.

Pilietinis ugdymas
Su pilietiškumo pagrindais, siekiant pripažinti, gerbti ir remti pagrindines demokratijos vertybes ir principus: asmens ir tautos teises, laisves, teisingumą, lygybę, solidarumą, atsakomybę, siekiant, kad mokiniai brangintų Lietuvos tautos politinę nepriklausomybę, įsipareigojimą išlaikyti ir stiprinti jos valstybingumą, suvokimą, kad tautos gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo asmeninio indėlio.

Ugdomos kompetencijos

Mokėjimo mokytis

Mokinys išsikelia artimiausius mokymosi uždavinius, savarankiškai planuoja mokymosi laiką užduotims atlikti, pasirengia ir naudoja nurodytas mokymosi priemones.

Komunikavimo

Mokinys randa informaciją nurodytuose šaltiniuose, ją atrenka ir apibendrina, perteikia informaciją pasirinktomis priemonėmis ir būdais, išsako ir pagrindžia savo požiūrį viešojoje diskusijoje.

Socialinė

Mokinys konstruktyviai bendradarbiauja, siekdamas bendro tikslo.

  • Suprasti ir paaiškinti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, sieti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti istorinių reiškinių priežastis ir pasekmes.
  • Įžvelgti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškintis jų priežastis.
  • Rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.
  • Įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti, suvokti demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.