Aukštesnysis lygis
Mokiniai užpildo trimis žvaigždutėmis (***) pažymėtus tarpus.
1
Motyvuojantis įvadas
Pamokos eigoje sužadinimui ir motyvacijai sustiprinti galima panaudoti intarpą iš filmo „Vasario 16‑oji: mįslės ir ieškojimai“ (4.57–8.20 min), kurio metu mokiniai gali pamatyti (susipažinti), kaip atrodė Vasario 16‑osios Akto signatarai, sužinoti, kad neturime Vasario 16‑osios Nepriklausomybės Akto originalo, ir pamąstyti, kur, jų nuomone, galėtų būti šis dokumentas. Taip pat padiskutuoti apie tokio dokumento kaip asmens tapatybės kortelės turėjimo svarbą.
Žinių analizė
Pamokos pradžioje mokytojas išsiaiškina, ką mokiniai žino Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos Pirmojo pasaulinio karo metais tema (kokių gali pateikti šio karo įamžinimo pavyzdžių). Paprašo užpildyti lentelę, nurodydamas, ką mokiniai žino šia tema ir ką nori sužinoti.
Taikomas metodas „Žinau, noriu sužinoti, sužinojau“ (ŽNS).
Mokiniai pildo lentelės 1 ir 2 skiltis.
Temos aiškinimas
Taikomas „reflektyvios paskaitos“ metodas.
Mokytojas, naudodamas SMP teoriją, temos aprašymą „Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais“, papasakoja apie vokiečių okupacijos pradžią (nurodo datą), Lietuvos jaunuolių mobilizaciją, prasidėjus karui, Oberostą, vokiečių įvestą tvarką, Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, Vilniaus konferenciją ir jos nutarimus, Lietuvos nepriklausomybės aktus (kalbėdamas apie 1918 metų Vasario 16‑sios Aktą, mokytojas parodo filmo „Vasario 16-oji: mįslės ir ieškojimai“ epizodą), A. Voldemarą (pirmąjį Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką), pakomentuoja valstybės kūrimosi sunkumus, paaiškina sąvokas Oberostas, rekvizicijos, Gintarinė deklaracija.
Užduotis
Mokiniai, išklausę mokytojo aiškinimo, atlieka užduotį – užpildo mokytojo pateiktą lapą, kuriame reikia įrašyti praleistas datas, žodžius, pabaigti sakinius.
Pagrindinis lygis
Mokiniai užpildo dviem žvaigždutėmis (**) pažymėtus tarpus.
Patenkinamas lygis
Mokiniai užpildo viena žvaigždute (*) pažymėtus tarpus.
Atlikę užduotį, mokiniai kartu su mokytoju pasitikrina teisingus atsakymus.
Teisingas atsakymas
Lietuvoje kaizerinės Vokietijos okupacija prasidėjo 1915 (*) metais. Lietuvoje prasidėjo jaunuolių mobilizacija (**). Lietuviai tikėjosi autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje, todėl paskelbė Gintarinę deklaraciją (***) . Užimtą teritoriją vokiečiai pavadino Oberostu (**). Vokiečių įvesta tvarka buvo griežta: reikėjo mokėti mokesčius, rekvizicijas (***), įvestos maisto (*) kortelės. Vokietija į Lietuvą žiūrėjo kaip į žemės ūkio produktų (**) šaltinį. Lietuvos inteligentai, pasinaudodami pašlijusiais Vokietijos reikalais, kreipėsi į Vokietijos valdžią su prašymu atkurti Lietuvos nepriklausomybę (*). Vokiečių valdžia 1917 m. rugsėjo 18–22 d. leido organizuoti Vilniaus konferenciją, kurioje buvo priimti šie nutarimai:
- organizuoti Steigiamojo susirinkimo sušaukimą ir ryšių su Vokietija užmezgimą;
- išrinkta Lietuvos Taryba (*) (20 asmenų) – Laikinoji Lietuvos valdžia, kurios pirmininku išrinktas Antanas Smetona (**);
- atkurti Lietuvos demokratinę valstybę etninėmis sienomis (**).
1917 m. gruodžio 11 d. (**) nutarimas skelbė:
- atkuriama Lietuvos nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi (*);
- nutraukiami ryšiai su visomis valstybėmis ir su kitomis tautomis (**);
- prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos, su Vokietija sudaryti sąjunginiai ryšiai karo, susisiekimo, muitų ir valiutos srityse (***).
1918 m. vasario 16 d. (*) Lietuvos Tarybos 20 narių ryžosi paskelbti Lietuvos nepriklausomybę atsisakant sąjungos su Vokietija (***).
1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė (**), kuriai vadovavo Augustas Voldemaras (***).
Pamokos tęsinys
Mokytojas paprašo perskaityti ir išsinagrinėti 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos aktus (vadovėlyje „Laikas“ 235, 236 p.).
Pateikiamos užduotys.
Aukštesnysis lygis
Nurodykite, su kokiomis dar valstybėmis praeityje Lietuva turėjo valstybinių ryšių.
Pagrindinis lygis
Palyginkite Lietuvos nepriklausomybės aktus ir nurodykite jų panašumus ir skirtumus.
Patenkinamas lygis
Paaiškinkite, kodėl dokumentuose minimos Vokietija ir Rusija.
Savarankiško darbo užduotys
Siekiant įtvirtinti įgytas istorijos žinias bei geriau ugdyti istorijos dalykui reikalingus gebėjimus, galima atlikti SMP MO „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“ interaktyvias ir įsivertinimui skirtas užduotis.
Skiriant interaktyvių užduočių testą, klausimus mokiniams galima paskirstyti tokia tvarka:
Namų darbai
Namų darbams skiriamos kelių tipų užduotys. Mokiniai pasirenka, kokias užduotis jie norėtų atlikti.
1
Atlikite užduotis, skirtas įsivertinimui (SMP MO „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“). Atsakymus vertina programa.
2
Atlikite užduočių lape esančias užduotis (SMP MO „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“). Atsakymus patikrins mokytojas kitos pamokos pradžioje.
3
Paruoškite temos „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“ apžvalgą kartojimo pamokai. Naudokitės interneto medžiaga (YouTube filmais, specializuotomis svetainėmis ir kt.).
Pasiekimų ir pažangos vertinimas. Refleksija ir įsivertinimas
Mokinių veikla per pamoką ir namų darbai bus vertinami formuojamuoju ir kaupiamuoju vertinimu. Atlikus visas mokytojo pateiktas užduotis, pamokos pabaigoje mokytojas paprašo mokinių atskirame popieriaus lape parašyti penkis dalykus, kurie jiems labiausiai sekėsi (patiko) mokantis šią temą, ir tris dalykus, kuriuos mokiniai dar galėtų patobulinti. Lapą su įsivertinimo komentarais kiekvienas mokinys įsideda į savo asmeninį vertinimo aplanką.
Apibendrinimas
Apibendrinimui mokytojas paprašo kiekvieno mokinio pabaigti pildyti lentelę (3 skiltis), kurią pradėjo pamokos pradžioje (ŽNS metodas) ir garsiai, pagal sėdėjimo tvarką pakomentuoti savo atsakymus.
Mokytojas apibendrina mokinių išsakytas mintis ir paskiria namų darbus.
