Išsivystymo rodiklių žemėlapių analizė
Mokinių prašoma palyginti SMP Vidutinės gyvenimo trukmės ir Natūralaus gyventojų prieaugio žemėlapius.
Įvadiniai klausimai mokiniams
Kas parodo gyvenimo kokybę?
Mokinių refleksija
Mokiniai įvardija įvairius dalykus iš savo artimiausios aplinkos, pavyzdžiui, tai gali būti būstas, maistas, automobilis, saugumas, švietimas, pramogos ir kt.
Mokytojo refleksija
Mokytojas rodo SMP „Gyvenimo kokybės rodikliai“ langus ir kiekvieną iš jų trumpai pakomentuoja, papildydamas mokinių atsakymus. Siūloma kuo daugiau lyginti su tiesiogine, t.y. artimiausia mokiniams, aplinka.
Kaip galima palyginti valstybes vieną su kita? Kokie kriterijai tam naudojami geografijoje?
Mokinių refleksija
Veikiausiai, prisimindami iš žemesnių klasių, mokiniai tikrai įvardys kuriuos nors rodiklius, esančius SMP (pvz., BVP 1 gyventojui, vidutinę gyvenimo trukmę, kūdikių mirtingumą, NGP, vidutinį kilokalorijų kiekį per dieną, suaugusiųjų raštingumą, mokymosi lygį, gydytojų skaičių 1000 gyventojų, švaraus vandens prieigą ir kt.).
Mokytojo refleksija
Mokytojas rodo vienos iš mokinių įvardytų temų žemėlapį. Jeigu tokio nėra, tada mokytojas pasirenka norimą temą savo nuožiūra ( SMP yra BVP 1 gyventojui, vidutinės gyvenimo trukmės, NGP, suaugusiųjų raštingumo žemėlapiai).
Demonstruodamas žemėlapį mokytojas prašo mokinių įvardyti regionus, kuriuose:
- rodiklio reikšmė yra aukščiausia bei prašo paaiškinti, kodėl;
- rodiklio reikšmė yra žemiausia bei prašo paaiškinti, kodėl.
Savarankiškas darbas pamokoje
Mokiniams skiriamos užduotys pagal pasiekimų lygius.
Aukštesnysis lygis
Mokinių prašoma nurodyti tris valstybes, kuriose yra aukščiausias vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis ir žemiausias natūralaus gyventojų prieaugio rodiklis.
Tarp tokių galimų šalių yra: Švedija, Japonija, Italija, Vokietija.
Mokiniai, naudodamiesi išsivysčiusių ir besivystančių šalių socialinių bruožų aprašymais, turi paaiškinti tokių akivaizdžių skirtumų priežastis.
Pavyzdinėse šalyse yra ypač aukštas pragyvenimo lygis, dėl to vidutinė gyvenimo trukmė yra labai aukšta, o natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai yra tokie žemi dėl to, kad šios šalys yra jau penktoje demografinės raidos pakopoje, kai gimstamumas dėl išaugusių vaikų auginimo kaštų, brangaus pragyvenimo, didėjančio moterų noro daryti karjerą yra mažas, o mirtingumas yra didelis, nes šiose šalyse daug senyvo amžiaus žmonių.
Pagrindinis lygis
Trijų ekonominių išsivystymo rodiklių lyginimas išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse
Mokiniams nurodoma palyginti išsivysčiusias ir besivystančias šalis pagal šiuos tris ekonominius rodiklius:
- BVP 1 gyventojui;
- žmonių, dirbančių žemė ūkyje, dalį;
- šalių eksportą.
Kiekvienam iš šių rodiklių mokiniai nurodo esminius skirtumus.
- BVP 1 gyventojui: kuo aukštesnis išsivystymo lygis, tuo didesnė rodiklio reikšmė, ir atvirkščiai;
- žmonių, dirbančių žemė ūkyje, dalis: besivystančiose šalyse žemės ūkyje dirbančiųjų dalis yra didelė ir, kaip tendencija, kuo aukštesnio lygio ekonomika, tuo ta dalis yra mažesnė;
- šalių eksportas: besivystančios šalys daugiausia eksportuoja žaliavas arba pusgaminius, o išsivysčiusios arba kylančios ekonomikos šalys – gatavą produkciją.
Patenkinamas lygis
Suaugusiųjų raštingumo žemėlapio analizė
Mokinių prašoma įvardyti regionus, kuriuose raštingumas didžiausias, ir paaiškinti, kodėl. Mokiniai pagal mokytojo nuorodas SMP suranda būtent tokio raštingumo priežastis.
Mokiniai, atsivertę SMP pamokos „Valstybių socialinė ir ekonominė galia“ langą, spaudžia:
- teorija;
- gyvenimo kokybės indikatoriai;
- išsivystymo rodikliai;
- suaugusiųjų raštingumas.
Aukščiausias raštingumas yra Europoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Vidurio Azijoje, Australijoje. Jis toks aukštas dėl to, kad dauguma šių regionų šalių yra ekonomiškai stiprios, o Vidurio Azijoje tokie rodikliai yra dėl to, kad Sovietų Sąjungos laikais jose buvo daug dėmesio skiriama švietimui.
Suaugusiųjų raštingumo žemėlapio analizė
Mokinių prašoma įvardyti regionus, kuriuose raštingumas mažiausias, ir paaiškinti, kodėl. Mokiniai pagal mokytojo nuorodas SMP suranda būtent tokio raštingumo priežastis.
Mokiniai, atsivertę SMP pamokos „Valstybių socialinė ir ekonominė galia“ langą, spaudžia:
- teorija;
- išsivysčiusių šalių bruožai;
- socialiniai bruožai;
- suaugusiųjų raštingumas ir vidutinė mokymosi trukmė.
Mažiausias raštingumas yra Užsacharės Afrikoje, Pietų Azijoje. Jis toks žemas dėl to, kad dauguma šių regionų šalių yra ekonomiškai labai silpnos, skiria mažai lėšų švietimui.
Motyvacinis intarpas
Mokiniams demonstruojamas vaizdo siužetas apie besivystančios šalies kasdienybę didmiestyje (pavyzdys: Lagosas, Nigerija).
Mokinių prašoma įvardyti penkias šio megapolio problemas, kurias galima pamatyti vaizdo siužete.
Atsakymai
- būstų trūkumas, žmonėms tenka gyventi lūšnynuose;
- prastos sanitarinės sąlygos, šiukšlės;
- transporto chaosas;
- nedarbas;
- nusikalstamumas.
Namų darbai
Aukštesnysis lygis
Surasti po 4 bruožus.
Pagrindinis lygis
Surasti po 3 bruožus.
Patenkinamas lygis
Surasti po 2 bruožus.
Namų darbų vertinimas
Namų darbų užduotys vertinamos kaupiamuoju vertinimu.
Pasiekimų ir pažangos vertinimas
Pamokoje naudojamas kaupiamasis vertinimas, kuris taikomas vertinant:
- teisingus mokinių atsakymus į klausimus;
- savarankiško darbo užduotis;
- mokėjimą pagrįsti savo nuomonę;
- aktyvumą pamokoje.
Pamokos įtvirtinimas ir refleksija
Pamokos medžiagai įtvirtinti taikomas SMP interaktyvus užduočių testas.
Pamokos refleksija
Pamokos refleksijai skiriamos kelios pamokos paskutinės minutės. Mokiniai įsivertinimo voratinklyje dešimties balų skalėje įvertina savo pasiekimus šioje pamokoje pagal nurodytus kriterijus.
