Temos pristatymą galima pradėti sudominančiu klausimu.

Galima moksleiviams pasiūlyti internete susirasti krikščionių bažnyčių pavyzdžių Kinijoje, pvz., China Online Study Centre – Churches in China. Taip pat iliustracijai tinka panaudoti MO rinkinio „Religiniai simboliai“ (2.1 kadras) nuotrauką. Analizuodami ją, galite paklausti mokinių, kas mums palengvina, ir kas trukdo atpažinti krikščionių bažnyčią šioje nuotraukoje.

Tada galima pristatyti temos pagrindinę idėją – kad religinė doktrina ir pasaulėjauta gali būti perteikiamos įvairia vizualine išraiška – nuo nekintančių simbolių iki religinių atvaizdų arba tradicijos įtvirtintų architektūros ar ornamento formų visumos.

Kitas variantas įvadui – iš karto pristatyti diskusijai MO rinkinio „Religiniai simboliai“ 1 kadrą su budistų pamaldomis, iš karto užduodant aktyvuojantį klausimą.

Pristačius temą motyvuojančiu klausimu, toliau nagrinėjant medžiagą, reikėtų atidžiai išskirti potemes:

Kiekvieną potemę galima pristatyti naudojant skirtingus mokymosi metodus (jų pilni aprašymai pateikti knygoje Harvey F. Silver, Richard W. Strong, Matthew J. Perini. Mokytojas strategas. 2012 m.). Atsakant į pirmąjį aktyvinantį klausimą „kokių religijų simbolius atpažįstate?“, galima ne tik pasitikrinti žinias, bet bendroje diskusijoje (bendrame rate) aptarti, ką kiekvienas šių ženklai reiškia, kokį tikėjimo aspektą atspindi. Ieškant atsakymų, galima naudotis internetiniais šaltiniais.

Lyginant krikščionių, judėjų, musulmonų architektūros ir meno formas, galima SMP medžiagą įsisavinti, pritaikius vieną iš mokymosi bendradarbiaujant metodų – mozaiką. Mokinius suskirsčius į grupeles po tris, jie kiekvienas tampa ekspertu, lyginančiu tris abraomiškąsias religijas vienu iš šių aspektų:

Išėję iš savo grupių į ekspertų grupes, kartu su kitais nagrinėja tą patį klausimą, remdamiesi MO rinkiniu, ir, jei reikia, kita internetine medžiaga, paruošia jo pristatymą ir du esminius klausimus. Grįžę į grupes, pristato savo temas kitiems grupės draugams, vėliau visi pildo ekspertų grupėse sudarytą testą. Šis metodas aprašytas knygoje Harvey F. Silver, Richard W. Strong, Matthew J. Perini. Mokytojas strategas. 2012 m., psl. 188–199.

Kadruose apie ikoną pateikiama nemažai papildomų skaitinių, todėl medžiagos įsisavinimui reikėtų numatyti daugiau laiko. Susipažįstant su ikoninio atvaizdo „skaitymo“ lygiais, galima paprašyti moksleivius prisiminti Šv. Rašto teksto skaitymo lygius. Jei būtų galimybė turėti klasėje daugiau ikonų atvaizdų, suvokimo įtvirtinimui būtų pravartu atlikti dar vieno ikoninio atvaizdo analizę pagal MO rinkinyje pateiktą pavyzdį (tiesioginio mokymo užduotis). Lyginant MO rinkinio demonstracijoje pateiktus du Švč. Mergelės Marijos atvaizdus – ikonos ir renesansinio paveikslo, gali būti reikalinga papildomų skaitinių medžiaga, bet labai svarbus ir grynas žvilgsnis, mokinių pastangos remtis savo matymu. Mokytojas, prieš komentuodamas užduotį, patardamas, į kokius momentus lyginant reikėtų atkreipto dėmesį, turėtų būti susipažinęs su papildomų skaitinių medžiaga, ir, jei reikėtų, su kitais nurodytais internetiniais šaltiniais (mokiniai taip pat gali remtis papildomais skaitiniais, bet nebūtinai; juos dar kartą išsamiau išstudijuos, atlikdami kritinio mąstymo užduotis). Lyginimą („palyginimo ir sugretinimo“ metodu) galima atlikti, pradžioje diskutuojant grupelėse, mokytojui patarus, į kokius vaizdo elementus reikėtų atkreipti dėmesį (erdvės–fono, perspektyvos, atvaizdo tikroviškumo, psichologiškumo, spalvų tikroviškumo – simboliškumo, judesių tikroviškumo – simboliškumo ir t.t.), vėliau – pildant skrybėlės pavidalo lenteles arba kartu aptariant ir apibendrinat.

Siekiant įtvirtinti įgytas žinias, paskatinkite moksleivius atlikti įvairaus sudėtingumo kritinio mąstymo ir kūrybines užduotis.

Prieš atliekant kritinio mąstymo užduotis, reikėtų atidžiai peržiūrėti MO rinkinio paskutinę dalį „Ikonos kalba“ ir perskaityti papildomus skaitinius, tam reikia paskirti papildomą laiką.

Kūrybinės užduotys tematiškai apima dvi skirtingas sakraliosios dailės sritis – krikščioniškąjį ir tolimųjų rytų religinį meną.

Pirma užduotis (lengva) susijusi su skirtingais Kristaus vaizdavimo būdais krikščionybės istorijoje.

2–3 užduotys nagrinėja daoizmo religijos atvaizdus – peizažus. Atliekant šias užduotis klasėje, galima pradėti nuo provokuojančio klausimo.

Tada kartu su mokiniais prisiminkite ir aptarkite, ką žinote apie daoizmo religiją ir meną.

Prieš atliekant užduotis būtina perskaityti papildomų skaitinių tekstus apie ikonų tapytojo ir daoizmo meistro kūrybos proceso panašumus ir skirtumus, daoizmo sąvokas, taip pat daoistinio peizažo elementų aprašymą.

Mokinių veikla per pamoką ir namų darbai bus vertinami formuojamuoju ir kaupiamuoju vertinimu.

Naudodamiesi planšetiniais arba kitokiais kompiuteriais, moksleiviai galės atlikti SMP numatytus trijų sudėtingumo lygių (lengvo, vidutinio, sunkaus) apibendrinamojo pobūdžio užduotis, kurių rezultatai suteiks jiems objektyvių duomenų apie pasiekimus šioje temoje.

Be to, rekomenduojama, kad moksleiviai savo veiklą ir pasiekimus įsivertintų užpildydami mokymosi pasiekimų ir asmeninės pažangos įvertinimo lentelę.

Apibendrinimui suskirstykite moksleivius poromis arba grupelėmis ir paskatinkite pasidalinti įgytomis žiniomis bei supratimu.