Pamokos informacija

Parlamentinė Lietuva

Didaktinės nuostatos

Ruošdamiesi šiai pamokai, mokiniai turi įgiję žinių apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, valdžios institucijų kūrimą, Lietuvos nepriklausomybės kovas, suvokia ir geba įvertinti Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo, valstybingumo pagrindų kūrimo problemas. Šioje pamokoje mokiniai sužinos, kas yra parlamentinė demokratija, konstitucija, Seimas. Ugdysis dalykinius gebėjimus, numatytus pagal ugdomąsias veiklos sritis: istorinės raidos suvokimą (apibūdins tarpukario Lietuvos Seimų raidą, nurodys jų sudėtį, nuveiktus darbus, įvertins atskirų Seimų nuveiktų darbų svarbą Lietuvai), orientavimąsi istoriniame laike ir erdvėje (chronologine tvarka išdėstys svarbiausius 1920–1926 metų įvykius, žinos, kada veikė Steigiamasis seimas, kada buvo priimta Lietuvos Respublikos konstitucija, žemės reforma, nurodys parlamentinės Lietuvos prezidentų valdymo metus, išvardins Lietuvos Respublikos prezidentus chronologine tvarka, žemėlapyje parodys laikinąją Lietuvos sostinę, tarpukario Lietuvos sienų kaitą), istorijos tyrimą ir interpretavimą (rinks informaciją iš istorijos šaltinių, pateiktų SMP, ir ja remdamiesi konstruos istorinį aiškinimą, atliks mokytojo pateiktas užduotis, mokysis kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas), istorinio supratimo raišką (remdamiesi įgytomis istorijos žiniomis, perteiks savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuos, pavyzdžiui, apibūdins tarpukario Lietuvos parlamentinį valdymą, paaiškindami, kodėl I Lietuvos Respublika neįgyvendino Nepriklausomybės akte ir Konstitucijoje užfiksuotos demokratinės valstybės sukūrimo nuostatų, pamąstys (pakomentuos), kokią vertę Lietuvos žmonėms turėjo Konstitucijos priėmimas, gebės daryti išvadas ir apibendrinimus, tinkamai vartos istorijos sąvokas, įvertins to meto įvykių pasekmes tolesnei Lietuvos istorijos raidai).

Priemonės

  • Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Andželika Laužikienė, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė. Laikas. Istorijos vadovėlis 10 klasei. I dalis. – Briedis, 2007.
  • Algirdas Gečas, Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė, Albinas Visockis. Lietuva ir pasaulis. – Šviesa, 2001.
  • Gintaras Kaselis. Atpažinkime žemėlapius. – Alma litera, 2004.

Taikomi metodai

  • durstinys;
  • diskusija;
  • skaitmeninių mokymo priemonių ir vadovėlio bei kt. mokymo priemonių naudojimas;
  • savarankiškas darbas atliekant mokytojo pateiktas praktines užduotis.

Motyvacijos įrankiai

Motyvacijos skatinimui pamokos pradžioje trumpai galima parodyti filmuotą medžiagą „Lietuvos nepriklausomybės minėjimas 1925 m.“ iš SMP MO „Parlamentinė Lietuva“ (1min. 42 s) ir trumpai aptarti su mokiniais, kaip matytoje filmuotoje medžiagoje tarpukario Lietuvos žmonės šventė Lietuvos nepriklausomybės paminėjimą (apranga, nuotaikos, pastatų puošyba ir pan.) ir padiskutuoti, kodėl reikia švęsti valstybines šventes, paprašyti mokinių papasakoti, kaip jų šeimos ar mokyklos švenčia valstybines šventes, trumpai pakomentuoti dabartinės Lietuvos Respublikos politinę sistemą, paklausti, kokius teigiamus demokratinio valdymo dalykus mokiniai pastebi kasdieniame gyvenime.

Integracinės galimybės

Dorinis ugdymas
Su doriniu ugdymu 10-osios klasės temose, siekiant pripažinti demokratijos vertybių svarbą Lietuvos valstybei, apie demokratinę visuomenę ir socialinius santykius, siekiant bendro siekio ugdyti atsakingą tautos ir pilietinės visuomenės narį, gebantį savo veiksmus grįsti visuomeniniu nuovokumu ir dorinėmis nuostatomis, aptariant demokratinės visuomenės sampratą, keliant probleminius klausimus apie demokratijos įgyvendinimą bendruomenėje, aiškinantis, kas yra demokratinė visuomenė ir demokratijos vertybės, kokie yra svarbiausi demokratinės visuomenės požymiai ir principai.

Lietuvių kalba
Su gimtąja kalba, siekiant rūpintis žodine ir rašytine asmens raiška. Diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinėjant, interpretuojant ar kuriant tekstus, turėtų būti kryptingai ugdoma kalbinė asmens kultūra.

Geografija
Su geografija, siekiant, kad mokiniai geriau žinotų politinio žemėlapio pokyčių raidos etapus, Lietuvos ir pasaulio ūkio raidą.

Informacinės technologijos
Naudojami skaitmeniai mokymosi objektai ir informacijos paieškos sistemos.

Pilietinis ugdymas
Su pilietiškumo pagrindais. siekiant pripažinti, gerbti ir remti pagrindines demokratijos vertybes ir principus: asmens ir tautos teises, laisves, teisingumą, lygybę, solidarumą, atsakomybę, nagrinėjant temas apie pilietinę visuomenės kilmę ir esmę, apie pilietį ir pilietybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos valdžios institucijas (Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, teismus), siekiant, kad mokiniai brangintų Lietuvos tautos politinę nepriklausomybę, įsipareigojimą išlaikyti ir stiprinti jos valstybingumą, suvokimą, kad tautos gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo asmeninio indėlio.

Meninis ugdymas
Mokinys, dirbdamas grupėse, ugdosi atsakomybę, iniciatyvą perteikti tam tikrą informaciją kitiems, skatinamas veikti kūrybiškai.

Ugdomos kompetencijos

Mokėjimo mokytis

Mokinys išsikelia artimiausius mokymosi uždavinius, savarankiškai planuoja mokymosi laiką užduotims atlikti, pasirengia ir naudoja nurodytas mokymosi priemones.

Komunikavimo

Mokinys randa informaciją nurodytuose šaltiniuose, ją atrenka ir apibendrina, perteikia pasirinktomis priemonėmis ir būdais, išsako ir pagrindžia savo požiūrį viešojoje diskusijoje.

Socialinė

Mokinys konstruktyviai bendradarbiauja, siekdamas bendro tikslo.

  • Suprasti ir paaiškinti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, sieti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti istorinių reiškinių priežastis ir pasekmes.
  • Įžvelgti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškintis jų priežastis.
  • Rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.
  • Įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoti, suvokti demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.